Vasario
21-ąją Tarptautine gimtosios kalbos diena prieš septynerius metus paskelbė
Jungtinės Tautos, siekdamos, kad įvairiose šalyse gyvenantys žmonės atkreiptų
dėmesį į savo gimtąją kalbą. Šią dieną daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir
Lietuvoje, primenama gimtosios kalbos puoselėjimo svarba. Šiais laikais
kiekviena tauta siekia išsaugoti savo kalbą kaip vieną iš tautos ypatybių. Savo
kalba tauta perteikia savitą pasaulio suvokimo būdą.
Vasario
23–27 dienomis Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje vaikų
erdvėje vyko įvairūs renginiai, skirti paminėti Tarptautinę gimtosios kalbos dieną:
akcijos, animacinių bei dokumentinių filmų peržiūros, dokumentų parodos aptarimai,
žaidimai bei gražiausio lietuviško žodžio rinkimai.
Vasario
24 diena prasidėjo vaikų rytmečiu „Prie savo kalbos krantų“, į kurį atvyko
„Kražantės“ progimnazijos pirmokai, lydimi mokytojos Laimos Antanaitienės,
„Aukuro“ pagrindinės mokyklos moksleivius atlydėjo mokytoja Jūratė Laurutienė ir
Jurgita Leščauskienė, taip pat šventėje dalyvavo Kelmės specialiosios mokyklos
moksleiviai karu su mokytojomis Daiva Kačinskiene, Ona Jokubauskiene bei
logopede Rūta Veineikiene.
Bibliotekos
darbuotoja Danguolė Garnienė susirinkusiesiems perskaitė Meilės Kudarauskaitės
eilėraštį „Ar vingri kalbos gaida?“, papasakojo apie gimtosios kalbos svarbą
bei pristatė vaiguviškės gamtos mokslų daktarės Ievos Švarcaitės žodyną „Mano
gimtoji kalba. Vaiguvos šnekta“. Knygoje trumpai apibūdinta senoji žemaičių
dūnininkų tarmės Vaiguvos šnekta nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio.
Vaiguvos krašto žmonės yra išlaikę daug senovinių žodžių, jų formų ir reikšmių.
Po vieną žodyną iškeliavo į kiekvieną klasę. Nuotaikingas liaudiškas dainas traukė
dainuojančių moterų klubas „Lendrė“ iš Šaltenių, vadovaujamas bibliotekininkės
Ramunės Railienės. Kelmės kultūros centro Etninės kultūros ir tradicinių amatų
skyriaus vedėja Nomeda Jokubauskienė papasakojo apie tuos laikus, kai ne visi
vaikai galėjo mokytis, kaip atrodė daraktorė, iš ko skaitė ir kaip rašė
mokiniai, kas yra Baltojo ožio diena. Viešnia atsinešė ožio kaukę, parodė, kaip
piemenėliai prisišaukdavo žiemą, kad galėtų pailsėti po ilgo ganiavos
laikotarpio. Vaikai patyrė, ką reiškia klūpėti ant žirnių. Norinčių išbandyti šią
bausmę buvo labai daug, kadangi ji truko labai trumpai, dauguma mokinių
nusprendė, kad tai puikus masažas... Tytuvėnų bei Šedbarų bibliotekų darbuotojai
Dalia ir Antanas Galbuogiai pravedė linksmą viktoriną „Neieškok žodžio
kišenėje...“, pamokančią, kaip nereikėtų kalbėti ir kokie žodžiai teršia kalbą.
Kelmės specialiosios mokyklos auklėtiniai ne vieną dieną rinko gražiausią ir
įdomiausią žodį. Mokytoja Ona Jokubauskienė ir logopedė Rūta Veineikienė gražiai
pristatė bendrą kūrybinį iliustruotą darbą, kuriame puikavosi išrinktas žodis –
AČIŪ.
Vasario
23–27 dienomis bibliotekos jaunieji skaitytojai taip pat rinko gražiausią žodį.
Simboliška, kad iš beveik 200 pasiūlymų vaikams gražiausiai skamba žodis
LIETUVA.
Didžiulė
tautos dovana yra kalba. Ji rodo tautos kilmę ir galybę. Mūsų amžiuje tikimybė
išnykti didesnių tautų kalboms nėra didelė. Mes, lietuviai, esame maža tauta,
tad turime daryti viską, kas įmanoma, kad ateityje išsaugotume ir būsimosioms
kartoms paliktume neįkainojamą savo turtą – gimtąją kalbą.
Audronė Stonaitienė ir Danguolė Garnienė
Kelmės rajono savivaldybės
Žemaitės viešosios bibliotekos bibliotekininkės
Žemaitės viešosios bibliotekos bibliotekininkės
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą