Kelmės rajono Žemaitės viešojoje bibliotekoje renginių ciklas „Gimtoji kalba – tautos dvasios stiprybė ir vienybė“

Vasario 21-ąją Tarptautine gimtosios kalbos diena prieš septynerius metus paskelbė Jungtinės Tautos, siekdamos, kad įvairiose šalyse gyvenantys žmonės atkreiptų dėmesį į savo gimtąją kalbą. Šią dieną daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje, primenama gimtosios kalbos puoselėjimo svarba. Šiais laikais kiekviena tauta siekia išsaugoti savo kalbą kaip vieną iš tautos ypatybių. Savo kalba tauta perteikia savitą pasaulio suvokimo būdą.

Vasario 23–27 dienomis Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje vaikų erdvėje vyko įvairūs renginiai, skirti paminėti Tarptautinę gimtosios kalbos dieną: akcijos, animacinių bei dokumentinių filmų peržiūros, dokumentų parodos aptarimai, žaidimai bei gražiausio lietuviško žodžio rinkimai.

Vasario 24 diena prasidėjo vaikų rytmečiu „Prie savo kalbos krantų“, į kurį atvyko „Kražantės“ progimnazijos pirmokai, lydimi mokytojos Laimos Antanaitienės, „Aukuro“ pagrindinės mokyklos moksleivius atlydėjo mokytoja Jūratė Laurutienė ir Jurgita Leščauskienė, taip pat šventėje dalyvavo Kelmės specialiosios mokyklos moksleiviai karu su mokytojomis Daiva Kačinskiene, Ona Jokubauskiene bei logopede Rūta Veineikiene.

Bibliotekos darbuotoja Danguolė Garnienė susirinkusiesiems perskaitė Meilės Kudarauskaitės eilėraštį „Ar vingri kalbos gaida?“, papasakojo apie gimtosios kalbos svarbą bei pristatė vaiguviškės gamtos mokslų daktarės Ievos Švarcaitės žodyną „Mano gimtoji kalba. Vaiguvos šnekta“. Knygoje trumpai apibūdinta senoji žemaičių dūnininkų tarmės Vaiguvos šnekta nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio. Vaiguvos krašto žmonės yra išlaikę daug senovinių žodžių, jų formų ir reikšmių. Po vieną žodyną iškeliavo į kiekvieną klasę. Nuotaikingas liaudiškas dainas traukė dainuojančių moterų klubas „Lendrė“ iš Šaltenių, vadovaujamas bibliotekininkės Ramunės Railienės. Kelmės kultūros centro Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus vedėja Nomeda Jokubauskienė papasakojo apie tuos laikus, kai ne visi vaikai galėjo mokytis, kaip atrodė daraktorė, iš ko skaitė ir kaip rašė mokiniai, kas yra Baltojo ožio diena. Viešnia atsinešė ožio kaukę, parodė, kaip piemenėliai prisišaukdavo žiemą, kad galėtų pailsėti po ilgo ganiavos laikotarpio. Vaikai patyrė, ką reiškia klūpėti ant žirnių. Norinčių išbandyti šią bausmę buvo labai daug, kadangi ji truko labai trumpai, dauguma mokinių nusprendė, kad tai puikus masažas... Tytuvėnų bei Šedbarų bibliotekų darbuotojai Dalia ir Antanas Galbuogiai pravedė linksmą viktoriną „Neieškok žodžio kišenėje...“, pamokančią, kaip nereikėtų kalbėti ir kokie žodžiai teršia kalbą. Kelmės specialiosios mokyklos auklėtiniai ne vieną dieną rinko gražiausią ir įdomiausią žodį. Mokytoja Ona Jokubauskienė ir logopedė Rūta Veineikienė gražiai pristatė bendrą kūrybinį iliustruotą darbą, kuriame puikavosi išrinktas žodis – AČIŪ.

Vasario 23–27 dienomis bibliotekos jaunieji skaitytojai taip pat rinko gražiausią žodį. Simboliška, kad iš beveik 200 pasiūlymų vaikams gražiausiai skamba žodis LIETUVA.

Didžiulė tautos dovana yra kalba. Ji rodo tautos kilmę ir galybę. Mūsų amžiuje tikimybė išnykti didesnių tautų kalboms nėra didelė. Mes, lietuviai, esame maža tauta, tad turime daryti viską, kas įmanoma, kad ateityje išsaugotume ir būsimosioms kartoms paliktume neįkainojamą savo turtą – gimtąją kalbą.

Audronė Stonaitienė ir Danguolė Garnienė

Kelmės rajono savivaldybės
Žemaitės viešosios bibliotekos bibliotekininkės