2016 m. rugsėjo 5 d., pirmadienis

Susitikimas su rašytoju Valdu Papieviu Mažeikių viešojoje bibliotekoje

2016 m. rugpjūčio 25-ąją Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje lankėsi netikėtas svečias – Paryžiuje gyvenantis rašytojas, vertėjas Valdas Papievis, kuris mažeikiškiams pristatė savo naujausiąją knygą „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“, praėjusiais metais patekusią į geriausių prozos knygų penketuką ir kūrybiškiausių knygų sąrašą.
Tą vakarą bibliotekoje viešpatavo prancūziška dvasia: rinkdamiesi į salę, kurioje vyko susitikimas su daugiau kaip dvidešimt metų Paryžiuje gyvenančiu rašytoju, mažeikiškiai galėjo grožėtis interaktyviame ekrane plaukiančiais šio miesto vaizdais ir klausytis prancūziškų dainų. Smagią paryžietišką nuotaiką kūrė ir Vytauto Klovos muzikos mokyklos moksleivio, tarptautinių konkursų laureato Jono Vozbuto akordeonu virtuoziškai atliekami kūriniai. Romane „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ Paryžius taip pat yra ne tik fonas, anot literatūrologės Violetos Kelertienės, „miestas pats yra veikėjas, gyvai aprašomas jame gyvenančio pasakotojo“. Tačiau Valdas Papievis savo pasakojimą pradėjo nuo Mažeikių. „Aš norėčiau šūktelėti: ei, Pranai, kur tu dabar esi, ką tu veiki?“, – sakė rašytojas, prisimindamas praėjusiais metais mirusį žinomą Lietuvos ir Prancūzijos dailininką Praną Gailių, kilusį iš Mažeikių. Šis vienas ryškiausių lietuvių išeivijos menininkų yra trijų Valdo Papievio Paryžiuje sukurtų knygų viršelių autorius. Artimas dvasinis ryšys juos siejo daugiau kaip dešimt metų. Renginio išvakarėse Mažeikių muziejuje buvo atidaryta Lietuvos diplomato Prancūzijoje, tapytojo Antano Liutkaus (1906–1970) ir jo brolio Juozo (1908–1993), gydytojo ir dailininko mėgėjo, kilusių iš Mažeikių rajono, retrospektyvinė tapybos darbų paroda. „Tai reiškia, kad Mažeikiai yra kūrybingos dvasios kupinas miestas“, – sakė rašytojas. Jis dėkojo likimui, lėmusiam susitikimus su tokiais žmonėmis kaip Pranas Gailius ir Antano Liutkaus sūnus, buvęs Prancūzijos lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkas Perkūnas Liutkus, kurie nuolatos jam pasakojo apie Mažeikius, todėl mūsų miestas jam tapo legendiniu ir ne tokiu kaip kiti.
„Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ yra ketvirtoji rašytojo knyga. Visos knygos pasirodė be didelės reklamos ir viešumo, tačiau buvo greitai pastebėtos bei įvertintos literatūros kritikų ir pamėgtos skaitytojų. Pristatydamas romaną „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“, kurio pagrindinė veikėja – elegantiška devyniasdešimtmetė paryžietė ,Valdas Papievis sakė, kad rašydamas galvojo ne apie senatvę, jam rūpėjo rašyti apie laiką ir kiekvienam iš mūsų skirto laiko baigtinumą, kai tolstame nuo vieno kranto ir artėjame prie kito, kai supranti, kad tau skirtas laikas šioje žemėje baigiasi. Parašęs kūrinio pradžią, ilgai nežinojo, ką su juo daryti. „Savo knygų aš neprojektuoju, – prisipažino rašytojas, –  viskas  vyksta spontaniškai. Man labai svarbus ritmas, jis tave pasigauna ir pradeda nešti. Tada aš rašau, rašau. Kartais kalba atveria tai, ko net nežinojau manyje esant, ji pati siūlo, kaip rašyti“, – kalbėjo Valdas Papievis apie savo rašymo stilių, užburiantį skaitytojus „papieviška“ žodžio magija.
Renginyje dalyvavusi Paryžiuje gimusi ir augusi, o šiuo metu Lietuvoje gyvenanti žymaus knygnešio ir knygininko iš Panevėžio Juozo Masiulio anūkė Karolina Masiulytė-Paliulienė, analizuodama pagrindinės romano herojės Odilės ir pasakotojo paveikslus, stebėjosi rašytojo sugebėjimu pajusti ir perteikti Prancūzijos aukštuomenės, kuriai priklausė Odilė, dvasią.  Kūrinio ištraukas skaitė Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus „Skrajojamojo“ teatro aktorė Irena Pocienė ir pats autorius. Paklaustas apie ateities planus, rašytojas sakė, kad jų yra, tačiau kiekviena knyga jam – išgyvenimas ir labai svarbu parašyti taip, kad rašytojo ir kitų žmonių patirtys pasidarytų svarbios kitiems, todėl dar nežino, kada gims kita knyga. Renginio dalyviai domėjosi, kaip jis pateko Paryžių ir ką jam reiškia šis miestas, ar dažnai sugrįžta į gimtuosius Anykščius, ką mano apie dabartinę lietuvių literatūrą.
Valdo Papievio kūrybos gerbėjai džiaugėsi turėdami galimybę pabendrauti su rašytoju, gauti autografą. Šis susitikimas paskatino mažeikiškius dar kartą sugrįžti ir prie kitų šio unikalaus rašytojo kūrinių, teikiančių nepaprastą skaitymo malonumą.

Dangira Undžienė,
Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja


Janinos Dambrauskaitės nuotraukos

                                            





                                          

                                                       

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą