Nors lauke šaltis
žnaibė skruostus, o šiaurys vėjas lindo po apykaklėmis, knygos mylėtojų klubo „Beržė“
nariai, nepaisydami oro sąlygų, skubėjo į neeilinį susitikimą. Laukėme svečių.
Atvyko poetas Petras
Valantinas, šeduvis, ilgai gyvenęs Vilniuje, o dabar vėl sugrįžęs į gimtinę.
Pradėjęs ramiu balsu skaityti savo posmus, jis iš karto mus grąžino į jaunystės
metus. „Pabarsto smėlio man po kojom – žavių jaunystės atspindžių...“, –
deklamavo poetas. Jis pakvietė mus kartu padainuoti keletą žinomų dainų.
Poetas paskaitė mums
savo eilėraštį, kurį buvo parašęs monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui Ramunės
Sakalauskaitės knygos sutiktuvėse Šeduvoje.
Į klubo susitikimą taip pat atvyko poeto Rimanto
Augulio draugas Leonas Pranskevičius. Jis paskaitė eilių, maloniai, šiltai
papasakojo apie judviejų bendravimą, kūrybos pradžią. Šviesaus atminimo
Rimantas Augulis rašyti eilėraščius pradėjo, sužinojęs apie savo nepagydomą
ligą. Išgyveno Juodvarnis (toks buvo slapyvardis) 55 metus ir tik trejus iš jų
liejo savo jausmus popieriuje. Nepaisant aplinkybių, kūrėjo eilėraščiai kupini
optimizmo, o širdies gėla paslėpta potekstėje. Štai kelios eilėraščio „Rauda“
eilutės:
Kas
pasakys,
Kam
lengviau:
Į
kalną akmenį risti
Ar
tempt išpampusiom venom žemyn.
Kitus poeto eilėraščius skaitė buvusi viešosios
bibliotekos direktorė Aldona Januševičienė. Svečių veiklą ir kūrybą apžvelgė
klubo narys Romualdas Jurėnas.
Šių dviejų poetų eilės mums, klubo nariams, sukėlė
visą emocijų puokštę, kurioje pynėsi ir romantika, ir nerimas, kančia ir
abejonė, viltis ir skaudus realybės suvokimas.
St. Žibienės inf.
I. Laiševcevos nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą