2017-ieji paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais. TAU ir knygų bičiulių
klubo „Beržė“ nariai jaučiamės savo kalbos patriotais ir dėmesio jai skiriame
nuolat.
Sausio 4 dieną savo veiklą pradėjome susitikimu su VDU prorektore prof. habil. dr. Ineta
Dabašinskiene. Ji gvildeno lietuvių kalbos paplitimo ir reikšmės klausimus.
Tikrai buvo įdomu išgirsti argumentais grindžiamas tiesas šia tema. Tokios,
kaip mes mėgstame sakyti, mažos tautos kalba yra svarbi ir žinoma daug plačiau,
negu mums atrodo.
Keliose dešimtyse pasaulio universitetų yra dėstoma lietuvių kalba, kaip
archajinė ir labai įdomi. Yra daug bendrybių su kitomis pačiomis seniausiomis
kalbomis ir daug skirtybių, kurių nė vienoje kitoje kalboje nerandama. Tokios
tolimos šalys, kaip Japonija, Kinija, Indija, nekalbant apie Skandinavijos
šalis ir aplinkines valstybes, rodo susidomėjimą lietuvių kalba ir jos mokosi.
Tik tiek, kad, daugumos nuomone, mūsų kalba jiems sunkiau įveikiama negu kitos.
Mokymosi būdai labai įvairūs: tai ir fakultatyvai, ir filologijos fakultetų
programos, ir įvairūs papildomi kursai, ir net kasmetiniai vizitai į Lietuvą, į
VDU ir VVU organizuojamus vasaros kursus-seminarus. Tada yra proga ir su
Lietuva tiesiogiai, išsamiai susipažinti. Į tokius kursus suvažiuoja įvairi
publika: lietuviškų šaknų ieškantys emigrantų palikuonys – ne tik pagyvenę, bet
ir jaunimas. Dar ir tie, kurie jau daug kalbų moka, bet nori išmokti dar daugiau.
Atvyksta ir tie, kurie dirba tarptautinėse organizacijose, kurie savanoriauja
įvairiose pasaulio šalyse. Studijuojantieji
Lietuvos aukštosiose mokyklose kalbą išmoksta gana greitai ir puikiai.
Ypač studentai medikai, nes jie praktikas atlieka Lietuvos medicinos įstaigose.
Išgirdome ir apie vertėjų susidomėjimą bei intensyvų mokymąsi. Galime
džiaugtis, kad mūsų kalba yra svarbi ir dar nėra sąraše tų kalbų, kurios išnyksta
be pėdsakų.
Vasario 24 dieną klubo „Beržė“ nariams pavyko pabūti atviroje lietuvių kalbos pamokoje. Ją
vedė Vaižganto gimnazijos mokytoja ekspertė Jurga Plukienė 2a klasėje. Pamokos
tema buvo labai aktuali. Joje gvildentas klausimas apie dabarties keliamas
grėsmes lietuvių kalbai. Mokytojos pasakojimas buvo gana išsamus, apgalvotas, susietas
su dabarties problemomis. Mokiniai padirbėjo ir savarankiškai: perskaitė
tekstus, padarė savo išvadas ir išsakė savo nuomonę. Buvome nustebinti jų
gebėjimo įžvelgti teigiamus ir neigiamus aspektus, remtis argumentais paneigiant
arba pritariant vieni kitų pasisakymams. Mokiniai išsakė savo supratimą apie
viešosios kalbos svarbą, apie šnekamąją kalbą, net apie žargoną, paplitusį tarp
jaunimo. Jie samprotavo apie atsiradusius naujadarus, vertinius, įvairius
sutrumpinimus. Atkreiptas dėmesys į nebevartojamus, kaip jie sakė, senoviškus
žodžius. Mokiniai pritarė, kad geriausiai kalba išmokstama šeimoje, kad būtina šeimose
puoselėti savo kalbą. Norint tai pasiekti, reikia nuolatinių pastangų.
Mes pasidžiaugėme, kad padėtis dar nėra bloga, kol yra tokio jaunimo ir
tokių mokytojų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą