Kovo 16-oji Lietuvoje minima kaip Knygnešio
diena. Šią dieną pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę
lietuviškas knygas. Knygnešystė – XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenas,
patriotinė veikla, nukreipta prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos
ir raidyno draudimo politiką, trukusią daugiau kaip 40 metų. Po 1863 metų
sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas lietuvių
kalba, tiksliau, parašytas naudojantis lotyniško pagrindo abėcėle. Lietuviai
šiam reikalavimui priešinosi. Lietuviški leidiniai buvo spausdinami užsienyje
(tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje, Amerikoje), nelegaliai gabenami per
sieną ir platinami Lietuvoje, kuri tuo metu buvo carinės Rusijos imperijos sudėtyje.
Jau tradicija
tapo, kad šią dieną Šiaulių rajono kraštotyrininkai tradiciškai prisimena
Šiaulių krašto knygnešius, spaudos platintojus ir žymius lietuviškumo
puoselėtojus bei pagerbia jų atminimą.
2017 m. kovo
16-ąją grupė Šiaulių rajono kraštotyrininkų: Lionė Gulbinaitė, Algimantas
Puodžiūnas, Kornelija Jurgaitytė, Sigita Lukienė, Rita Nesavaitė, Laimutė
Varkalienė, dalyvavo tradicinėje akcijoje, lankė knygnešių ir kitų lietuviško žodžio
puoselėtojų amžinojo poilsio vietas, jų atminimui uždegė žvakutes, padėjo
gėlių.
Kelionė
prasidėjo nuo Joniškio rajono, Rudiškių, kur palaidotas lietuviškos spaudos
platintojas, poetas, tautosakos rinkėjas, vargonininkas bei vienas „Atgajos“
draugijos Gruzdžiuose įkūrėjų ir vadovų Matas Jonas Slančiauskas. Prie Mato
Slančiausko kapo mus mielai palydėjo Joniškio Jono Avyžiaus bibliotekos
Rudiškių filialo vyresnioji bibliotekininkė Irena Lacienė. Kraštotyrininkas
Algimantas Puodžiūnas pateikė įdomių ir dar nežinomų faktų apie Mato
Slančiausko gyvenimą ir veiklą. Reibiniuose, sodyboje, kur paskutiniuosius savo
gyvenimo metus praleido tautosakos rinkėjas ir spaudos platintojas Matas
Slančiauskas, mus pasitiko vietos gyventoja Irena Kriščiūnienė, prižiūrinti
memorialinę sodybą. Apžiūrėjome muziejuje-sodyboje saugomą gausią dokumentų ir
nuotraukų kolekciją, iliustruojančią vertingą šio lietuvybės skleidėjo ir
puoselėtojo atminimą.
Vėliau sugrįžome
į Šiaulių rajoną, kur aplankėme knygnešio Ignaco Normanto kapą Šakynos
senosiose kapinėse bei literato, bibliotekininko Antano Budzinsko amžino
poilsio vietą naujose Šakynos kapinėse. Prie mūsų būrelio prisijungė Šakynos
kultūros darbuotojai Rimas Mickevičius, Sigita Butvidienė bei bibliotekininkė
Zina Keturakytė su grupele jaunųjų kraštotyrininkų. Šiaulių rajono savivaldybės
administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Laimutė Varkalienė prie
Antano Budzinsko kapo perskaitė šio talentingo literato eilėraštį apie gyvenimo
prasmę ir laikinumą. Gruzdžiuose aplankyti knygnešių Pranciškaus Veličkos ir
Jono Lideikio kapai. Knygnešių kapus prižiūri kraštotyrininkė, savanorė Ingrida
Noreikytė. Prisiminta ir pirmoji moteris knygnešė Karolina Laurinavičiūtė
(Laniaučaitė), platinusi spaudą ir Gruzdžių apylinkėse. Šiemet sukanka 145
metai, kai ji buvo ištremta į Olaneco guberniją, deja, tolesnis jos likimas
nežinomas.
Šiupyliuose
aplankėme Augustino Baranausko kapą, pagerbdami vieno žymiausių Šiaulių krašto
knygnešio, vargonininko, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbio bei vieno
„Atgajos“ draugijos kūrėjų atminimą.
Kelionės metu aplankyta tik maža
dalis Šiaulių krašto knygnešių ir lietuviško žodžio puoselėtojų amžinojo
poilsio vietų, tačiau rajono kraštotyrininkų, dalyvavusiųjų akcijoje „Gyvos
knygnešių pėdos“, dėka žvakių liepsna nušvietė knygnešių amžinojo poilsio
vietas, prisiminti ir pagerbti savo prasmingais darbais Šiaulių kraštui ir
visai Lietuvai nusipelnę žmonės.
Rita Nesavaitė
Šiaulių rajono
savivaldybės viešosios bibliotekos
Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą