Žemaitės bibliotekoje vaikams – Žemaitijos tradicijos ir papročiai

Žemaitijos vardas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas prieš 800 metų. Šios sukakties proga Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius paskelbė Žemaitijos metais. Seimas šį sprendimą priėmė pripažindamas Žemaitijos indėlį į valstybės gyvenimą, išlaikant prigimtinę savastį visu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpiu. Jubiliejinius Žemaitijos metus įvairiais renginiais paminėjo Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka. Nesvarbu, kokio amžiaus yra ir kokiame regione gyvena žemaitis, šiomis dienomis dažnai girdimi jam reikšmingi, žemaičio ir tuo pačiu visos Lietuvos tapatybę nusakantys žodžiai – Žemaitija, kalba, tradicijos, istorija.

Gegužės 15-18 dienomis bibliotekos vaikų erdvėje vyko renginių ciklas „Žemaitijos metai“, kuris prasidėjo edukacine pamokėle „Žemaitės biografija ir kūryba vaikams“. Joje dalyvavo Kražių Ž. Liauksmino gimnazijos trečiokai. Moksleiviai edukacinės pamokėlės metu sužinojo tikrąją Žemaitės pavardę, jos gimtąją vietovę bei literatūrinės kūrybos pradžią. Kartu su linksmuoju personažu Drevinuku vaikai minė Žemaitės užrašytas mįsles, bandė atspėti, ką reiškia žemaitiški žodžiai ir kt.

Viktorinoje „Ar moki žemaitiškai?“ mažieji bibliotekos lankytojai išsiaiškino, kuo žemaičiai skiriasi nuo aukštaičių, dzūkų ir suvalkiečių. Susipažino su žemaitiškais valgiais bei žemaitiškų tautinių rūbų ypatumais.

Garsiniuose skaitymuose bibliotekos jaunieji lankytojai skaitė „Žemaičių pasakas“.  Rinkinyje sudėtos daugelio žodinės kultūros puoselėtojų pasakos skiriasi personažų išradingumu, senovine kalbos atmintimi ir žūtbūtine gėrio pergale nuo tautosakos, užrašytos kitose Lietuvos etnografinėse vietovėse. Pasakos paimtos iš S. Daukanto, L. Ivinskio, M. Dovainio-Silvestraičio rinkinių. Ypač linksmai mažuosius bibliotekos lankytojus nuteikė pasaka „Ilganosė, storalūpė ir plačiakojė“.

Su dideliu susidomėjimu vaikai žiūrėjo dokumentinį filmą „Muna medele – šermukšnelis“ (autorė kelmiškė Rita Ščiglinskienė), kuris skirtas būtent jaunimui ir vaikams. Žemaitiška kalba pasakojama apie šermukšnį, kurį miške globodavo ne vienas žemaitis. Žinant lietuviškųjų papročių ir tradicijų artumą tėviškės gamtai, nenuostabu, jog liaudies dainose, papročiuose, tradicijose yra minimi medžiai – liepos, eglės, ąžuolai ar šermukšniai. Pasak senolių, anksčiau žmonės išsirinkdavo miške medelį, jį prižiūrėdavo, saugodavo iki mirties. Užklupus bėdai, eidavo prie to medžio pasiguosti.

Kūrybinėse dirbtuvėse vaikai kūrė atvirukus, skirtus Žemaitijos metams. Piešė savo namus, pievas, kaimus bei žemaitiškais rūbais apsirengusius suaugusius ir vaikus.

Renginių metu vaikų erdvėje veikė spaudinių paroda „Po Žemaitiją pasižvalgius“ bei Kelmės Algirdo Lipeikos menų mokyklos mokinių kūrybos darbų paroda.

Žemaitijos istorija stiprina kartų dialogą, svarbų lietuviškų tradicijų bei kultūros vertybių išsaugojimui. Žemaitija, garsi savo istorija ir iškiliais, daug nusipelniusiais Lietuvai žmonėmis, turi savitą architektūrą bei tradicijas, savo tarmę ir papročius, kuriems ir skirti 2019-ieji – Žemaitijos metai.

Danguolės Garnienės inf. ir nuotr.