Pavasaris praskuodė nejučia,
O vasarėlė šaukia – aš jau čia!
Mūsų senatvė – ne delčia,
Todėl ir sugužėjom čia.
TAU Knygos bičiulių grupės „Beržė“ nariai baigė rimtus
renginius ir į vasarą išskubėjo nuotaikingai.
Puiki vietelė Vismantuose prie
tvenkinio, o jo vandenyje – žali ir paįvairinti „beržiečių“ raudonais sijonais
atspindžiai. Susirinkome gerai nusiteikę, vieni kitiems dėkingi už draugystę,
už geranoriškumą, pakantumą ir prieraišumą. Janina ir Alfonsė pakvietė mus į
ratą ir visiems surado pagiriamąjį žodį, pritaikė šmaikštų posakį ir dovanojo
kiekvienam su tam tikra potekste parinktą suvenyrą.
Šiomis dienomis minimas rusų romantizmo poeto ir rašytojo
Aleksandro Puškino 220-asis gimtadienis. Gražina prisiminė ir perskaitė
labiausiai artimas ir patinkančias šio menininko eiles, o Stasė – padeklamavo.
Tiko ir žinomi anekdotai, skirti poetui ir jo gyvenimo būdui. O tada Zenonos
pradėta daina „Po aukštus kalnus vaikščiojau“ sugrąžino mus į dabartį. Vyrai
kepė šašlykus, vėliau išbandė tvenkinio vandenį, jiems draugiją palaikė Nijolė.
Kiti tik pabraidė ir pripažino, kad vanduo jau šiltas.
Stasė aiškino surinktų vabaliukų naudą gamtai, Janina sekė
pasaką apie brolį Joną, Alfonsė sudėliojo puikiausią natiurmortą iš maisto
likučių, o Vladas vaikščiojo su fotoaparatu ir viską fiksavo. Išglostėme čia
esančius riedulius, grožėjomės gamta.
Šiek tiek užsiminėme apie būsimus 2019-ųjų antrojo pusmečio
darbus. Ramiai ir maloniai pabuvome drauge.
Dėkingi būkime vieni kitiems už tai,
Kad esame kartu ir vienas kitą kenčiame.
Senatvė mūsų bijo, tegul dar kiek palaukia,
O dabartis yra kasdienė mūsų šventė,
Kuri telieka kas antram antradieniui.
D. Dabašinskienės inf.
V. Adomaičio nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą