T. Martinaitis, Z. Sinkevičienė ir
R Šimaitė
atidengia atminimo lentą Onai Šimaitei.
|
Akmenės krašto muziejuje vyko konferencija „Šimaitė kviečia kalbėtis“, skirta vietinės
žydų bendruomenės ir Onos Šimaitės, bibliotekininkės istorijai. Ona Šimaitė –
viena pirmųjų lietuvių už žydų gelbėjimą pagerbta Pasaulio teisuolių medaliu,
jos garbei Izraelyje pasodintas atminimo
medis.
Renginius apjungia projektas „Šimaitė kviečia kalbėtis“,
skirtas skleisti žinias apie žydų bendruomenę, litvakus, supažindinti su žydų literatūra,
muzika, tradicijomis ir O. Šimaite – iškilia asmenybe.
Konferencijos dalyvius pasveikino Akmenės rajono
savivaldybės mero pavaduotojas Tomas Martinaitis, atliekantis mero pareigas,
kuris mintimis pasidalino apie šio projekto prasmingumą Akmenės rajono
bendruomenei, kultūrai, visuomenei. Mero pavaduotojas atliekantis mero pareigas
Tomas Martinaitis įteikė padėkos raštus šio projekto iniciatoriams,
sumanytojams, vykdytojams Marijui ir Dianai Lopaičiams, Viešosios bibliotekos
direktorei Zitai Sinkevičienei. Už projekto „Šimaite kviečia kalbėtis“ vykdymą.
Palinkėta ir toliau skleisti kultūrinę šviesą Akmenės krašte originaliomis
idėjomis ir vykdomais projektais.
Konferencijoje buvo skaitomi pranešimai: konferencijos moderatoriaus
Akmenės rajono savivaldybės Kultūros ir meno tarybos pirmininko Marijaus Lopaičio
pranešimas „Žydų bendruomenės Akmenės krašte“, Arūno Ostrauskio pranešimas, Akmenės
istorijos muziejaus įkūrėjo – „Vegerių sinagogos paieškų vietų sutvarkymas
ir įamžinimas“, Aleksandras Vitkus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
profesorius supažindino su filmu „Holokaustas. Blėstanti praeitis“, Ritos Ringienės,
Akmenės gimnazijos mokytojos metodininkės pranešimas „Ona Šimaitė: Pasaulio
tautų teisuolės istorija“, Eugenijaus Bunkos – „Jakovo Bunkos paramos ir
labdaros fondo pristatymas“, fotografijų parodą „Kadišas Lietuvos medinėms
sinagogoms“ ir Jakovo Bunkos drožinių parodą pristatė Jakovo Bunkos paramos ir
labdaros fondas.
Viešosios bibliotekos direktorė pristatė dvi spaudinių
parodas – „Akmeniškė, bibliotekininkė Ona Šimaitė – Pasaulio tautų
teisuolė“. Šiai parodai Viešosios bibliotekos administracijos prašymu iš
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių
skyriaus buvo gautos rankraščių kopijos:
·
Onos Šimaitės laiškai Juozui Urbšiui (Lietuvos
Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas);
·
Onos Šimaitės laiškai Vytautui Kauneckui (Lietuvos
politinis veikėjas, vertėjas);
·
Onos Šimaitės laiškas Jurgitai Smolskytei (Belgijos
žurnalistė ir mecenatė);
·
Onos Šimaitės laiškas seseriai Liudai Šakalinienei
į Kauną ir kt.
Taip pat „Litvakų literatūrinis palikimas“, kurioje
eksponuojami rašytojų Josadės Jokūbo, Grigorijaus Kanovičiaus, Icchoko Mero,
Marko Zingerio kūriniai, žydų istorijos ir kultūros almanachas „Brasta“, Izidoriaus
Šimelionio knyga „Žydai mano gyvenime“, istoriko Truskos Liudo monografija, „Lietuviai
ir žydai nuo XIX a. pabaigos iki 1940 m. birželio“, Aušros Pačkauskienės
„Garsus Lietuvos žydai“, Algimanto Pauliukonio
„Pasaulio žydų istorija“, Icchaoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštis“.
Įvyko iškilminga Onos Šimaitės vardo suteikimo Akmenės miesto
bibliotekai ceremonija ir paminklinės lentos
atidengimas. Atminimo lentą atidengė Akmenės rajono savivaldybės mero
pavaduotojas T. Martinaitis, atliekantis mero pareigas, Z. Sinkevičienė
ir Rytė Šimaitė – Kazio Šimo vaikaitė.
Žurnalistas, kraštotyrininkas Leopoldas Rozga paruošė
kraštotyrinį darbą „Holokaustas Akmenės krašte“, kuris saugomas Viešojoje
bibliotekoje. Pirmasis akmenės krašte apie Oną Šimaitę rašė žurnalistas,
kraštotyrininkas, buvęs „vienybės“ laikraščio redaktorius Leopoldas Rozga.
„Akmeniškė – Pasaulio teisuolė“, „Vieno eilėraščio pėdsakai“.
2014 m. išleista Rimanto Stankevičiaus monografija „Gyvenusi
tautos himno dvasia“. Šią knygą padovanojo Viešajai bibliotekai autorius
dalyvavęs konferencijoje.
Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondo direktorius
Daumantas Todesas Viešajai bibliotekai padovanojo Aurimo Švedo ir Irenos
Veisaitės knygą „Gyvenimas turi būti švarus“ ir kompaktinį diską „Kadišas
Lietuvos medinėms sinagogoms“.
Z. Sinkevičienės inf.
D. Todeso nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą