Septintieji Žemaitės skaitymai

Spalio 8 dieną Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje įvyko konferencija „Septintieji Žemaitės skaitymai“. Gausiai susirinkusius konferencijos dalyvius pasveikino bibliotekos direktorė Rita Grišienė, Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Ūksas, Lietuvos Respublikos  Seimo nario Juozo Rimkaus padėjėja Janina Skeberdienė.

Pranešime „Žemaitės politinė ir visuomeninė veikla“, kurį skaitė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Pauliukevičiūtė, buvo kalbama apie lietuvių inteligentų judėjimo grupės, kuriai priklausė ir rašytoja Žemaitė, bendravimą bei visuomeniškumą – grožinei Žemaitės kūrybai tobulinti buvo skirta daug kolektyvinių pastangų: rašytojos tekstus redagavo ir P. Višinskis, ir  J. Jablonskis, ir G. Petkevičaitė-Bitė, ir kiti, tuo tarpu Žemaitės publicistika liko asmeninė, čia Žemaitės mintys netaisomos. Tai liudija apie sambūryje egzistavusį dėmesį asmens ir jo minčių privatumui. Pranešime daug dėmesio skirta Žemaitės įsitraukimui į moterų teisių judėjimą: 1907 m. ji dalyvavo Lietuvos moterų I suvažiavime Kaune, 1908 m. – Rusijos moterų suvažiavime Peterburge.

Antrąjį pranešimą „Valstiečių įvesdinimas į rašto kultūros pasaulį: Žemaitės ankstyvieji apsakymai“ skaičiusi humanitarinių mokslų daktarė Ramunė  Bleizgienė, aptarė ankstyvuosiuose  Žemaitės apsakymuose, kurie parašyti XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, valstiečių skaitymą. Buvo kalbama apie su didėjančiu valstiečių raštingumu susijusias to meto realijas: kolektyvinį kaimo žmonių skaitymą, nelegalių lietuviškų raštų platinimą, moterų skaitymo ir apskritai lavinimosi priklausomybę nuo vyrų, valstiečių požiūrį į rašto kultūrą ir kliūtis jos plitimui kaime bei Žemaitės  kaip rašytojos pasirinktus būdus keisti valstiečių nuostatas bei elgseną.

Pranešime „Knygnešystė Žemaitės kūryboje“, kurį skaitė humanitarinių mokslų daktarė Eglė Keturakienė, akcentuojama, kad Žemaitės realistinė kūryba persmelkta rašytojos meile žmogui, o mylėti, pagal Žemaitę, tai ne tik gėrėtis juo ir jo darbais, bet ir nepataikauti jo ydoms: godumui, pavydui, kerštui. Rašytoja kritikuoja beveik visų socialinių sluoksnių žmones, neišskiria nė Dievo tarnų. Tačiau ypatinga žmonių grupė, kuriai Žemaitė jautusi gilią empatiją – tai knygnešiai. Pranešėja išsamiau nagrinėjo tuos Žemaitės apsakymus, kuriuose plėtojama knygnešystės tema. Knygnešius rašytoja vaizduoja kaip tikruosius lietuvių tautos herojus, kurie skleidė lietuvybę, ugdė tautinį sąmoningumą.

Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos bibliografinio aptarnavimo skyriaus vedėja Julita Švėgždavičienė pranešime „Dvarininkai Gorskiai Žemaitės gyvenime bei kūryboje“ ne tik atskleidė gana trumpą – pusantrų metų tuomet dar Julijos Beniševičiūtės – gyvenimo ir tarnystės laikotarpį Gorskiams priklausiusiame Džiuginėnų dvare, bet ir pateikė įdomios informacijos apie dvarininkus Gorskius, jų gyvenimo peripetijas.

Šis dvaras buvo ir rašytojo, Žemaitės literatūrinės premijos laureato (premija įteikta 1988 m. už novelių knygą „Šviesa virš Tausalo“) pranešimo „Džiuginėnų džiaugsmas“ pagrindinė ašis. Rašytojas kalbėjo apie Džiuginėnų genius loci – vietovės dvasią, kuri buvo reikšminga rašytojai Žemaitei, nes čia ji praleido savo gražiausius jaunystės metus, čia sutiko savo meilę Lauryną Žymantą. Anot pranešėjo, Džiuginėnų genius loci – tai ir išlikęs nedidelio dvarelio pastatas su visa aplinka, Džiugo piliakalnis, pelkė prie jo, netoliese Germanto ežeras, ąžuolai... Ir kaip sakė Danielius Mušinskas „svarbiausia čia tas tada dar neatspėtas jauno žmogaus – Julijos – likimas, kuris nuo XIX a. vidurio tebėra stebuklingai gyvybingas, užkrečiantis, nesibaigiantis“. Baigdamas pranešimą, rašytojas perskaitė savo novelę „Duobėje ir ant žemės“, kurios veiksmas tiesiogiai susijęs su Džiuginėnų dvaru.

Septintųjų skaitymų metu pristatyta Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos sudaryta knyga „Žemaitės skaitymai Kelmėje“, į kurią sudėti ketvirtųjų–šeštųjų Žemaitės skaitymų pranešimai.

Skaitymai baigėsi jaunos šiaulietės grafikės Živilės Žvėrūnos piešinių parodos „Simuliacija“ pristatymu. Eksponuojamoje parodoje yra ir du darbai, kuriuose grafikė rašytoją Žemaitę sušiuolaikino, perkėlė į šias, technologijų užvaldytas dienas.

Rašytojos Žemaitės tekstą „Lekcijos“ ir ištrauką iš apsakymo „Klampynė“ žemaičių dounininkų tarme įtaigiai skaitė Alytaus miesto teatro aktorius Vaidas Praspaliauskas, nepalikęs abejingų nei žemaičių tarmei, nei Žemaitės tekstams.

Nijolė Kančauskienė,

Žemaitės viešoji biblioteka

Bibliotekos archyvo nuotr.

Rašytojas Danielius Mušinskas