Karantino metu - viktorina apie savąjį kraštą

Idėja surengti viktoriną apie Pakruojo kraštą man nebuvo nei spontaniška, nei nauja. Tokias viktorinas rengiu jau daug metų. Užsikrėtusi tuo geruoju virusu dar sovietmečiu, jį nešiojuosi iki šiol. Kai prasidėjus karantinui rinkausi nuotolinį darbą, žinojau, kad sugrįšiu prie pamėgtųjų viktorinų. Gal kam tai atrodo ir nieko vertas sumanymas, bet, turėdama konkrečius tikslus, nei akimirkai nesuabejojau savo pasirinkimo teisingumu.

Viktorina norėjau priminti skaitytojams, renginių lankytojams, kad biblioteka - gyva, kad ir šiuo nelengvu metu stengiasi neprarasti su jais ryšio. Tik, neturėdama galimybės tiesiogiai su jais bendrauti, organizuoti renginių,  visą tai daro virtualioje erdvėje. Be to, viktorina norėjau atitolinti žmones nuo juodų minčių, kurių dabar gauna įvairiais informaciniais kanalais ir suteikti kažką šviesesnio, pozityvesnio. O  šviesumas paprastai ateina tada, kai “įdarbinama” mūsų galva.

Nuo kovo 19 dienos kiekvieną ketvirtadienį bibliotekos veido knygoje bei tinklapyje paskelbiu 10 klausimų. Atsakymams skiriu savaitę. Norintys varžytis dėl prizinių vietų, juos siunčia iki trečiadienio nurodytu el. paštu. Ketvirtadienį paskelbiu praėjusio turo teisingus atsakymus ir nugalėtojus. Aš nežinau, kiek konkrečiai žmonių dalyvauja mano surengtose intelekto kovose (galėčiau spręsti iš posto peržiūrų (jų tikrai daug), bet ir to daryti nenoriu), nes nekeliu sau tokio tikslo. Mano tikslas, kad didžiausias visų mūsų laimėjimas būtų įgytos žinios. Jei viktorina mus motyvuoja sužinoti, ji pasiteisina. O siųsti atsakymus, ar juos pasilikti sau ­- kiekvieno žmogaus apsisprendimas. Būsiu atvira – su kiekviena viktorina tobulėju ir aš. Gal todėl, kad visus klausimus sudarinėju pati. Jei ir kur žvalgausi, tai mano žvilgsnis bėginėja po Pakruojo kraštą, sustodamas prie jo įdomesnių įvykių, faktų, žmonių gyvenimų. Ne visus sudarytus klausimus pateikiu. Po truputį kaupiu jų archyvą. Rengdama viktorinas, susidomėjau žodžių grandinėlėmis. Nieko nėra įdomiau, kaip pasirinkus žodį, susijusį su savo kraštu, jį keisti, suteikiant naujų reikšmių ir spalvų.

Viktoriną paskleidžiau ir savo draugų, kraštiečių rate, Žiemgalos draugijos bei „Aš esu žiemgalis“ tinklalapiuose. Viktorinos paskutiniojo turo klausimus  planuoju paskelbti balandžio 23 dieną. Taip jau atsitiko, kad ši diena sutampa su Nacionalinės bibliotekų savaitės pradžia ir kraštiečio, vieno iškiliausio išeivijos poetų Henriko Radausko 110-ąja sukaktimi. Todėl ir turo klausimai bus apie rajono bibliotekas ir bibliotekininkus. Simboliška, kad ir viktorina pasibaigs su  Nacionaline bibliotekų savaite.

Noriu pasidžiaugti viktorinos dalyviais, kurie man siunčia atsakymus. Nuo pat viktorinos paskelbimo atsakymus gaunu iš Virginijos Kvedarienės ir Valentinos Alekseriūnaitės. Pirmajame ture, teisingai atsakiusi į visus klausimus, nugalėjo Valentina, o Virginijai pritrūko sėkmės, atsakant į vieną klausimą. Kiek silpniau sekėsi Sandrai S., teisingai atsakiusiai į 7 klausimus. Situacija su nugalėtojomis pasikeitė, kai į 2-ąjį  turą įsijungė mūsų bibliotekos Rimkūnų padalinio vyresn. bibliotekininkė Jovita Martišienė. Atsirado dar viena stipri varžovė. Antrajame ture į visus klausimus teisingus atsakymus pateikė Virginija Kvedarienė, nuo jos vienu atsakymu atsiliko Jovita Martišienė. Valentinai Alekseriūnaitei atiteko trečioji vieta. Trečiajame ture varžėsi keturios dalyvės. Į visus klausimus teisingai atsakė Valentina Alekseriūnaitė ir Jovita Martišienė. Jos ir tapo šio turo nugalėtojomis. Devynis teisingus atsakymus pateikė Virginija Kvedarienė, o į žaidimą tik šiame ture įsijungusiai Vida L.  -  septynis.                                                                                                                                                                       

Genė Juodytė

Pakruojo Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė kraštotyrai

Nuotr. iš interneto