Aplankytos Klykolių žydų kapines

Iš kairės į dešinę: D. Taraškevičiūtė, L. Daktaras, I. Čerkasienė, 

I. Dilinskienė, Z. Sinkevičienė, R. Kristinaitienė, V. Raicevas, 

A. Daktarienė, N. Dilinskytė.

Šie metai Lietuvoje paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Kivylių kaimo filialo vyr. bibliotekininkė Roma Kristinaitienė  pakviete būrį skaitytojų į Klykolių žydų kapines pagerbti žydų tautos atminimą.

Gražina Vozbinienė, Nijolė Dilinskytė, Ilona Dilinskienė, Roma Kristinaitienė perskaitė 65 Klykolių žydų, kurie buvo nužudyti holokausto metu, pavardes. Atminimui buvo padėta po akmenėlį: tai žydų pagerbimo paprotys. Šis sąrašas paliktas Klykolių kaimo muziejuje.
Klykolių kaimo muziejuje kalbėta apie šio kaimo buvusią Klykolių žydų bendruomenę, jos ryšį su lietuviais. Perskaityti jau Amžinybėn išėjusių klykoliškių Onos Rakauskienės, Vinco Balsevičiaus ir Bronės Navickienės prisiminimai apie bendravimą su žydų šeimomis, jų gyvenimo ypatumais. Aldona Daktarienė prisiminė, kaip jos tėveliai slėpė žydaitę Olgą, Leonas Daktaras parodė, kurioje vietoje stovėjo žydų maldos namai – šūlė. Išlikusių pastatų nebėra, tik pamatų akmenys.
Renginyje dalyvavo Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė ir pavaduotoja Dalė Taraškevičiūtė. Direktorė Zita Sinkevičienė supažindino su kraštotyrininko Leopoldo Rozgos kraštotyrinių darbu „Holokaustas Akmenės krašte“, prisiminė iš Akmenės kilusią bibliotekininkę Oną Šimaitę, kuri karo metais gelbėjo Vilniaus geto žydus. 1966 metais O. Šimaitei suteiktas Pasaulio Tautų teisuolės vardas.
Rita Norkienė papasakojo, kaip buvo įkurtas Klykolių kaimo muziejus. Tai buvusios kaimo bendruomenės pirmininkės ir kultūros darbuotojos Sigitos Burgienės idėja, kurią įgyvendinti padėjo kaimo gyventojai.

Kivylių kaimo bibliotekos vyr. bibliotekininkės Romos Kristinaitienės inf.
G. Vozbinienės nuotr.