Pakruojyje kraštietė pristatė pirmąją savo knygą

Šeštadienį Pakruojo sinagogoje surengtos kraštietės pedagogės Ramunės Korenkienės knygos „Jonas Korenka. Teatro gyvybės ratas“, sutiktuvės. Tai pirmoji kraštietės knyga. Ji – apie kultūros žmogų: Rokiškio liaudies teatro vyriausiąjį režisierių Joną Korenką, ji – apie beveik dvidešimties metų  Rokiškio liaudies teatro istoriją. Tuo pat metu – apie labai artimą ir brangų Ramunei žmogų – vyrą, judviejų vaikų tėvą.

Knygos sutiktuvėse dalyvavo jos autorė ir artimieji: devyniasdešimtuosius bebaigianti mama Danutė, brolis Arūnas ir sesuo Rasa. Gausiai susirinko ir žiūrovų. Daugiausia vyresnės kartos pakruojiečių, kuriems teko dirbti, bendrauti ar kitaip pažinti daugiau kaip prieš tris dešimtmečius Pakruojyje gyvenusių pedagogų Augučių šeimą. Trumpa kompozicija, kurioje susipynė muzika, žodis ir vaizdas buvo pristatyta knygos autorė ir suteiktas jai žodis. Ramunė Korenkienė papasakojo, kaip gimė knyga, kas inspiravo jos atsiradimą ir kokie svarbiausi akcentai joje sudėlioti. Paskaitė kelias ištraukas iš dukros aktorės Marijos Korenkaitės atsiminimų. Vaiko pastebėjimai, jo įžvalgos, jo santykis su Tėvu, autorės  nuomone, geriausiai apibūdina, koks buvo žmogus Jonas Korenka.  Danutė Augutienė džiaugėsi ne tik Ramunės knyga, bet  ir šviesios atminties žentu, nuo paties pirmojo susitikimo papirkusiu jų šeimą draugiškumu, nuoširdumu, dėmesingumu kiekvienam,  nesvarbu, kokio amžiaus bebūtų. Todėl jos atsiminimai apie žentą, kaip ir apie Pakruojį, išliko patys gražiausi. Pasidalijusi atsiminimais, žvilgsnį nukreipė į salėje sėdinčiuosius. Mokytojai norėjosi dar ir dar kartą pažiūrėti į jai brangių, artimų žmonių veidus, o kai kuriuos, daug metų nematytus, ir atpažinti.

Dailininką Arūną Augutį su Joną Korenką siejo ne tik giminystės ryšiai, bet ir darbas. Kartu dirbo Rokiškio liaudies teatre. Anot Arūno, tai buvo žmogus – maksimalistas, žmogus – energijos vulkanas. Kūrybinis laikotarpis su Jonu, buvo jam labai įdomus, daug ko išmokęs ir suteikęs daugybę patirčių. Rokiškio liaudies teatre Arūnas sukūrė scenografiją septyniems Jono režisuotiems spektakliams. Buvusi Jono Korenkos studentė, renginio vedėja  Lina Ramonienė savo atsiminimus apie dėstytoją sudėjo į jos pačios improvizuotą klausimų ir atsakymų žaidimą „Laimei – nelaimei“. Senjoras, ilgametis rajono kultūros skyriaus vedėjas Alfredas Šimkus prisiminė Jono Korenkos, tuomečio studento praktiką Pakruojo kultūros namuose ir puikiai jo režisuotą rajono Dainų šventę. Aišku norėjosi, tokį specialistą turėti Pakruojyje. Tik, kai rajono Kultūros skyrius kreipėsi į Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų prorektorių Vytautą Jakelaitį, kad po studijų Joną Korenką paliktų Pakruojyje, buvo atsakyta, kad gero grūdo į neišpurentą dirvą neišmes. 

Atsiminimus lydėjo švelni smuiko muzika, atliekama Pakruojo Juozo Pakalnio muzikos mokyklos pedagogės Ligitos Stravinskienės. Renginio metu buvo daug visko: susitikimų po daugelio nesimatymo metų, gyvo bendravimo, džiaugsmo ir liūdesio ašarų.

                                                                                                                                                                      Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkės kraštotyrai Genės Juodytės