Bibliotekininkės Lina ir Gitana, persikūnijosios į dviejų smalsių ir plepių kaimynių personažus, susitiko paplepėti apie lietuvių kalbą, jos margumą, atskirus žodžius, kurie skirtinguose šalies etnografiniuose regionuose turi kitas reikšmes ir prasmę. Kalbėjosi apie unikalų ir vienintelį pasaulyje paminklą kalbai Klaipėdoje, apie jauniausią lietuvišką raidę ,,Ū“, iš čekų kalbos atkeliavusias ,,Č, Ž, Š“. Kaimynėms susiginčijus, mokinukai išgirdo ir baramosios lietuvių kalbos perliukų. Pusiau rimtai, pusiau juokais kaimynės nutarė, kad jei jau labai reikia – ką darysi, pasikeiksnoti galima, bet tik lietuviškai! Tik nepiknaudžiauti tuo, nes piktas žodis gali labai skaudžiai sužeisti... Susitikimo svarbiausias akcentas – gyvai išgirstos tarmės, vaizdo įrašuose įgarsintos dabarties pakruojiškių – suvalkietės Giedrės Morkūnienės (Marijampolė), dzūko Alvydo Žuvininko (Punia), žemaitės Loretos Kurauskienės (Skuodas), aukštaitės Aušros Rukienės (Pakruojis). Buvo labai smalsu palyginti tarmių skirtumus ir panašumus, o klausantis žemaitiškai perskaityto pasakojimo – dar ir pabandyti suprasti apie ką kalbama. Atsisveikinant kaimynės kvietė mokinukus skaityti, domėtis savo kilme ir, svarbiausia, branginti gimtąją kalbą, nes vieną ją turime...
Nuoširdus ačiū mokytojos už kvietimą, rajono mokyklų mokinukams – už žingeidumą, nuoširdumą, meilę knygai. Dėkojame pakruojiškiams Aušrai, Giedrei, Loretai ir Alvydui, geranoriškai padėjusiems parengti edukacinę programą „Kalbos margumynai“. Pasilinkėkime vieni kitiems kuo greičiau susitikti ne virtualiai – gyvai ir tikėkime, kad tai neilgai trukus ir įvyks!
Vaikų erdvės inf.

Komentarai
Rašyti komentarą