Šiaudinių sodų paroda Radviliškyje

Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Mažojoje galerijoje veikia radviliškietės tautodailininkės Jolantos Kvedarienės šiaudinių sodų paroda „Iškalbingas šiaudinio sodo grožis“. Čia pristatomi naujausi meistrės kūriniai, bylojantys apie senojo amato tradicijų ir kūrybiškumo dermę. Tai – savo forma, dydžiu saviti ir skirtingi sodai. Bibliotekoje esančiuose stenduose pateikiama informacija apie kabančių šiaudinių sodų reikšmę, formas, istoriją, sąsajas su senovės architektūros statiniais. Bibliotekoje galite pabandyti ir patys suverti nedidelį sodelį.

Šiaudų sodai – viena iš seniausių tradicinio meno šakų. Jie yra ne tik Lietuvos tautodailės paveldas, bet ir labai svarbi baltų kultūros dalis, atspindinti tradicijas, kurios buvo perduodamos iš kartos į kartą ir taip atėjo iki mūsų dienų. Didelis karkasinis erdvinis šiaudinis vėrinys – sodas – tradicinėje kultūroje dar vadinamas „voru“, „liktoriumi“, „širšuonu“, „žarandėliu“, „dangumi“ ir net „rojumi“. Sodai nuo seno buvo daromi ypač puošnūs, dekoruoti paukščiais, girliandomis, smulkiais vėrinukais. Juose užkoduota tobulo pasaulio sukūrimo idėja. So­das – tai ne tik gro­žis gaminamas iš šiau­dų, tai ir dau­gy­bė li­ni­nio siū­lo maz­ge­lių, ku­rių kiek­vie­na­me būna įriš­tas už­kal­bė­ji­mas: ra­my­bės, svei­ka­tos, dar­nos, skal­sos, kan­try­bės... Tikima, kad namai, kuriuose yra šiaudinis sodas, pilni laimės, darnos, sėkmės.

Kai kurie žmonės yra išlaikę tradiciją dovanoti sodus įvairių šeimos ar kalendorinių švenčių (šv. Velykų, šv. Kalėdų) progomis. Sodas, kaip turtingo ir prasmingo gyvenimo linkėjimas, buvo dovanojamas jaunavedžiams ir kabinamas virš vestuvinio stalo. Gimus vaikui, buvo įprasta pakabinti sodą virš lopšio. Tai būdavo pirmasis besisukantis kūdikio žaislas, kuris dar ir saugodavo, turėjo svarbią simbolinę reikšmę.

Sodų vėrimo dirbtuvės dažnai organizuojamos įvairių etninių švenčių, stovyklų metu. Yra norinčių išmokti šio amato, tačiau kruopštumas, kantrybė, ilgas darbo procesas dažnai gąsdina jaunus žmones ir retas kuris „užsikrečia“ šio meno kūrimu.

Sodų vėrimo procese svarbiausia – erdvinis matymas, tikslumas, kūrybiškumas. Šiaudinis sodas – tai ne vienos ar dviejų valandų kūrybinio proceso vaisius. Kaip atrodys užbaigtas dirbinys, aiškėja besibaigiant procesui. Kartais jau padarytus sodus dar norisi papildomai papuošti, pridėti detalių. Norint, kad sodas būtų tikslus ir simetriškas, labai svarbu atsirinkti ir tinkamai paruošti veriamus šiaudelius. „Man labai svarbu išlaikyti tradicijas, – sako parodos autorė. – Norisi kuo labiau parodyti jų grožį, perduoti tą jausmą, kurį patiria žmogus, stovėdamas po besisukančiu virš galvos sodu...“.

Užeikite, aplankykite šią parodą ir pajuskite sodų sodo aurą. Gerą energiją sodas aplink save spinduliuoja maždaug 30 metrų spinduliu.

 

Paroda „Iškalbingas šiaudinio sodo grožis“, parengta įgyvendinant projektą „Etnokultūrinė šeimų stovykla“, veiks iki rugsėjo 30 d. Projektas įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos ir savivaldybės lėšomis.

 

Radviliškio viešoji biblioteka