Vytautas Mačernis – XX a. filosofinės lyrikos poetas

 

„Gyvenk per mus, kad mes galėtume amžinai gyventi per tave“. 

Vytautas Mačernis

 

Šie metai Lietuvoje paskelbti lietuvių poeto Vytauto Mačernio metais. Akmenės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose vyko įvairūs literatūriniai renginiai, buvo rengiamos spaudinių parodos, literatūriniai skaitymai, rašomos literatūrinės bibliografinės apžvalgos lietuvių poeto Vytauto Mačernio 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

 

Akmenės krašto bibliotekų lankytojai buvo pakviesti į biblioteką poezijos spektakliui „Regėjimų šviesoje“, kuriame poeto Vytauto Mačernio poeziją skaitė aktorė V. Kochanskytė ir  aktorius A. Gendvilas. Lietuvių liaudies dainas atliko R. Serra.

Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjunga išleido knygą, tarptautinį kūrybos almanachą „Apnuogintos širdies vizijos“, skirtą poeto Vytauto Mačernio 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Šios knygos redaktorė yra Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos pirmininkė, poetė Dalia Milukaitė Buragienė. Knygoje publikuojama ir Akmenės krašto literatų kūryba: G. Blinkinienės, V. Imbrienės, K. Krenciaus, D. Milukaitės-Buragienės. Publikuojama ir Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės Z. Sinkevičienės parengta literatūrinė-bibliografinė apžvalga „Vytautas Mačernis – dvidešimtojo amžiaus filosofinės lyrikos poetas, literatūros klasikas“.

Režisierės, poetės S. Niūniavaitės knygoje „Pasikalbėjimas su savimi“ yra publikuojami prisiminimai susiję su poetu Vytautu Mačerniu. Šią knygą galima rasti Akmenės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

Poeto V. Mačernio dukterėčios Virginija Rojuvienė, Vitalija Rupšienė ir Naktis Vaitkienė apsilankė Kazio Narščiaus bibliotekos ir Papilės kultūros namų bendrame renginyje „Kiek aš nedegu – tiek negyvenu“, skirtame poeto Vytauto Mačernio 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Poeto Vytauto Mačernio dukterėčia V. Rupšienė mielai dalyvauja Viešosios bibliotekos kultūriniuose, literatūriniuose renginiuose. Ji pasidalino mintimis, prisiminimais  apie dėdę, jo šeimą, gimines: „Dėdė buvo pedantas. Visi galvojo, kad jis buvo iš turtingų ūkininkų šeimos ir turėjo išlaikymą. O kai mokėsi Sedos progimnazijoje, dar padėjo man lėšomis. Bet jau mokydamasis gimnazijoje Telšiuose, pilnai išsilaikė pats. Po paskaitų jis mokindavo turtingų valdininkų vaikus. Mažas Vytautas buvo išdykęs. Vis apgalėdavo vyresnėlį brolį Vladą. Kartą paėmęs žarsteklį, sako, vaikė brolį. Tada jiems buvo apie du, ar tris metukus. Pradėjus mokytis vyresniajam broliui, buvo pasamdyta daraktorė, o Vytukas vis pribėgdavo pasiklausyti, ką jie ten daro. Daraktorė pastebėjo, kad jis geriau supranta už brolį, todėl jį pradėjo mokyti kartu su Vladuku. Iš tikro jam mokslai sekėsi geriau nei broliui. Tarp kitko, daraktorė Elzbėtėlė mokino ir mudvi su sese Virgute poterius ir paruošė pirmajai komunijai“. Vitalija prisimena, kaip su mama grįžę iš Sibiro tremties, prižiūrėjo poeto Vytauto Mačernio kapą. Vitalija prisimena, kaip vaikystėje mama vesdavosi ją prie dėdės kapo. Mergaitė labai gailėjosi dėdės ir klausė mamos: „O kodėl dėdę vieną miške palaidojo?“. „Kai uždegdavo žvakutes ant kapo, tada man atrodė, kad dėdei nebaisu būti vienam kalnelyje palaidotam“ – prisimena Vitalija.

Lietuvių genijaus, poeto Vytauto Mačernio poezija, filosofiniai eilėraščiai amžinai išliks mūsų skaitytojų širdyse, stebino ir stebins poeto sukurti eilėraščiai minties gilumu ir filosofiškumu.

Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija