Kaip dažnai mes sekame paukščių pavyzdžiu! Leidžiamės į tolimiausius kraštus, perplaukiame jūras, pereiname dykumas, pasiekiame aukščiausias viršukalnes. Neįtikėtinus atstumus reikia įveikti paukščiams, kad nutūpę Lietuvoje suktų lizdus, perėtų paukščiukus ar kiek pailsėję leistųsi į tolimą kelionę.
Lietuva – praskrendančių paukščių
šalis, čia driekiasi bene didžiausias Vakarų Palearktikoje paukščių migracijos
kelias. Iš Šiaurės pusrutulio vakarinės dalies į pietus pro mūsų šalį
praskrenda apie 80 procentų visų migruojančių paukščių. Būna dienų, kai pakėlęs
galvą Kuršių nerijoje gali pamatyti tūkstantinius būrius – Rytine Baltijos
jūros ir Kuršių marių pakrante rudeninės migracijos dienomis, nuo rugsėjo
vidurio iki spalio antrosios savaitės, praskrenda milijonai sparnuočių. Kai
kurie iš jų trumpam stabteli pailsėti natūraliuose miškuose, pelkėse, pievose,
palei didžiąsias mūsų upes ar pamaryje. Žmogaus rankų nepaliestos vietos,
įspūdinga gamta ir joje koncertus rengiantys reti paukščiai – tikras lobis
ne tik ornitologams, bet ir paukščių stebėtojams, jų giesmių kolekcininkams bei
fotografams.
Pasak parodos autoriaus Virginijaus
Jaseliūno, pomėgis stebėti paukščius atsiradęs dar vaikystėje. Pirmasis
fotoaparatas buvęs „Smena“. Praleisdavęs ir pamokas mokykloje, kad galėtų pabuvoti
miške ar laukuose ir stebėti paukščius, ieškoti jų lizdų. Už praleistas pamokas
bardavo mokyklos direktorius, auklėtoja.
Parodos atidaryme kalbėjusi J. Jereckienė
sakė, kad paukščių stebėjimas – puikus būdas praleisti laisvalaikį,
kadangi sparnuočius galima aptikti kone visur ir bet kuriuo metu. Tai
patvirtina daugelyje Europos šalių vis labiau populiarėjantis ornitologinis
turizmas ir išvykos į gamtą.
Parodos autorius Virginijus džiaugėsi
pažintimi su Lietuvos ornitologijos draugija, kur gavo tikslią informaciją,
kaip stebėti paukščius, jų jauniklius, perėjimo vietas, juos žieduoti. Visus
savo pastebėjimus užrašęs, siųsdavo į Lietuvos ornitologijos centrą.
Paklaustas, ar pasitaikė kokių juokingų nutikimų jo pomėgyje – nusišypsojęs
atsakė, kad įsimintiniausi susitikimai su pelėdomis, kurios yra labai piktos ir
uoliai gina savo lizdą, puola su nagais, o kirai – tiesiog apdergia. Norint
sulaukti atskrendančio paukštelio, reikia daug kantrybės. Taip pat reikia
vengti, kad paukštelis nepamatytų žmogaus akių. Paukščiams privilioti autorius turi
slaptus garsus – giesmes, kurios griežtai draudžiamos naudoti tuo
laikotarpiu, kai paukščiai peri ir augina jauniklius. Bibliotekoje šiuo metu
eksponuojamos nuotraukos – tai tik maža dalis Virginijaus kolekcijos.
Fotografijų parodos atidarymo popietę pradėjusi
literatė Dalė Gurkšnienė nustebino lankytojus, skaitydama paties parodos
autoriaus sukurtas eiles. Iš pažiūros kuklus, Virginijus, pasirodo, slepia nuo
kitų, kad groja gitara, kuria eiles. Virginijus pasižadėjo visiems
susirinkusiems, kad kita paroda bus skirta patiems mažiausiems gyvūnams –
vabalams. Taip pat prasitarė išdrįsiąs ir pagroti, ir padainuoti.
Bibliotekoje fotografijų paroda veiks iki
rugpjūčio 31dienos. Kviečiame apsilankyti
Judita Jereckienė
Nuotr. R. Livanienės
Komentarai
Rašyti komentarą