Rudeninis vakaras su dviem eilėraščių knygomis

Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje vykusiame tradiciniame poezijos vakare „Pasikalbėjimai prie židinio“ pristatytos pakruojietės literatės Ingos Vitkauskaitės-Bosienės knygos „Mano metų laikai“ ir „Žodžių, surašytų į knygą, laiko bangos nenuplaus“.

Rinktinė „Mano metų laikai“ pasaulį išvydo per karantiną. Joje spausdinamais eilėraščiais tegalėjo džiaugtis labai siauras ratas žmonių – tie, kuriems knygas išsiuntė pati autorė. I. Bosienė šią knygą vadina itin artima, išjausta. Poetė pripažįsta eilėraščius taisanti labai retai: jeigu jau nepavyko iš karto, vadinasi, nepavyko. Užtat atklydusius posmus, mintis stengiasi arba gerai įsiminti, arba užsirašyti – antraip „pabėgs“ visam laikui. Juk eilėraščių idėjos gali užklupti pačiu netikėčiausiu metu, nors ir vidury darbo dienos...

Temomis į pirmąją panaši ir antroji knyga – „Žodžių, surašytų į knygą, laiko bangos nenuplaus“. Iš eilėraščio į eilėraštį keliauja gamtos, tėviškės tema. Literatė, kilusi iš kaimo, kaimo dvasiai ir lieka ištikima, nors jau daugelį metų gyvena Pakruojyje. Gamtos grožį I. Bosienė mato ne tik eiliuodama, bet ir išeidama į pievas fotografuoti.

Knygas pristačiusi lietuvių kalbos mokytoja Valda Juknienė apžvalgą surašė kaip laišką. Laišką nuo eilėraščiais susižavėjusios skaitytojos, atradusios I. Bosienės kūryboje paraleles ir su V. Mačerniu, ir su M. Katiliškiu.

„Pakelti akis aukštyn ir pamatyti klevo viršūnę: „Kur tiek delnų tiesia vienišas klevas į dangų“. Tokio grožio metaforos dar niekada niekur neaptikau“, – rašė V. Juknienė. Po perskaityto laiško ne vienas susimąstėm apie gyvenimą, apie šias nepakartojamas Ingos eiles su nuostabiais vaizdais, ir apėmė nuoširdus supratimas ir noras dar kartą skaityti, suprasti ir padėkoti autorei už nuostabų įnašą poezijon.

Pristatymo metu dainavo Pakruojo kultūros centro folkloro ansamblis „Verdenė“, kuriam priklauso ir pati I. Bosienė.

 

Judita Jereckienė

Rimos Livanienės nuotr.