Neįprastai paminėta istorinė diena

Šiemet Gedulo ir vilties dieną radviliškiečiai paminėjo neįprastai.

Birželio 14-tąją Radviliškio viešoji biblioteka ir Radviliškio turizmo informacijos centras pakvietė miestiečius ir miesto svečius į gyvosios atminties ir susikaupimo valandas „Vilties bėgiais“. Kartu  paminėta didžiausio masinio žmonių trėmimo iš Lietuvos kodiniu pavadinimu „Pavasaris“ 65 metų sukaktis.

Po ta proga Radviliškio bažnyčioje aukotų šv. Mišių dalyviai susirinko prie kompozicijos „Skausmo ir kančios kelias“. Čia renginio vedėjas aktorius Petras Venslovas visiems priminė istorinę tos dienos reikšmę, pristatė maršrutą „Radviliškio tremties stotelės“ ir pakvietė tylos minute pagerbti tremties kankinius. Prie Trijų kryžių uždegus atminimo žvakę, padėjus gėlių, privažiavo ma­ši­na, iš kurios iš­šo­ko... uniformuoti NKVD kariai. Taip prasidėjo teatralizuoto išvežimo į tremtį rekonstrukcija. Pareigūnai pagal vardinius sąrašus surinko minioje buvusius tremiamuosius. Visi išsirikiavo į eiseną, kurios priekyje ėjo tremtinius vaidinantys Radviliškio miesto mėgėjų kolektyvų nariai, VšĮ Karo istorijos teatralizuotų renginių klubo „Grenadierius“ atstovai. Įkandin jų pajudėjo Radviliškio miesto kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Versmė“, pensininkų bendrijos „Radviliškio bočiai“, rajono Neįgaliųjų draugijos nariai, tremtiniai, kiti miestiečiai, rajono savivaldybės ir jos įstaigų atstovai. Eisena pasuko link geležinkelio stoties, kur stovi Tremties vagonas. Pakeliui stabtelėta prie pastato, kuriame 1944–1953 m. veikė Radviliškio valsčiaus NKVD-MVD-MGB poskyris ir stribų būstinė. Ten nuo eisenos atsiskyrę jaunuoliai uždegė atminimo žvakelę, padėjo gėlių represijų aukoms atminti. Nuskardėjo choro ir kitų eisenos dalyvių giesmė, o kiek toliau miestiečiai galėjo pamatyti dar vieną jaudinantį epizodą – tremiamiesiems miestiečių perduodamus ryšulėlius su duona, atsisveikinimus...

Įtaigiai vedėjo skaitomi tremtinių atsiminimai, eilės, visa renginio atmosfera, to laikmečio rūbai, rusų kareivių grubūs žodžiai ir elgesys nukėlė į praeitį, ne vieną graudino, vertė susimąstyti, įsivaizduoti, kaip jautėsi žmonės, išplėšti iš įprastos aplinkos, suvaryti į gyvulinius vagonus ir išvežti į nežinią...

Teatralizuotai eisenai pasiekus Tremties vagoną, Radviliškyje įrengtą 2012 metais, NKVD pareigūnai suvarė tremiamuosius į vidų, užstūmė duris ir, sušokę į bortinį sunkvežimį, pasišalino. Po trau­ki­nio signalo pa­si­girdo jo ratų dundesys, nuskambėjo skaitoma Antano A. Jonyno „Lietuviška kelionė“. Tuomet su vėliava pasirodė Šiau­lių ap­skri­ties ge­ne­ro­lo Po­vi­lo Ple­cha­vi­čiaus šau­lių 6-osios rink­ti­nės Rad­vi­liš­kio 1-sios šau­lių kuo­pos šau­liai, atvėrė vagoną ir išlaisvino tremtinius.

Petras Venslovas pasiūlė aplankyti Tremties vagoną, paskaitė faktų iš Radviliškio trėmimų istorijos ir pakvietė į Genocido aukų muziejaus parodą „Smurto kronika: Lietuva 1939–1941 metais“. Renginio dalyviai aplankė dar tris maršruto stoteles – Klaipėdos gatvės, Geležinkelio stoties ir Pervažos peronus, iš kurių buvo vežami tremtiniai. Vietas, iš kurių radviliškiečiai ir kiti čia suvežti žmonės paliko Tėvynę, sovietams vykdant garsiuosius trėmimus kodiniais pavadinimais „Pavasaris“ („Vesna“), „Bangų mūša“ („Priboj“), „Ruduo“ („Osenj“). Jaunuoliai uždegė atminimo žvakeles, padėjo gėlių.

Gausiai susirinkusiuosius prie Tremties vagono pasveikino, šventės organizatoriams padėkojo LR Seimo narė Zita Žvikienė. Radviliškio rajono savivaldybės meras Darius Brazys palinkėjo niekada nepatirti to, ką iškentė mūsų tėvai ir seneliai, išreiškė viltį, kad santarvė, susiklausymas, supratimas padės lietuvių tautai išlikti vieningai ir stipriai. Netradiciniu priminimu apie tragiškus ir negalimus užmiršti įvykius pasidžiaugė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Marcinkevičienė. Išgyvenimais pasidalijo tremtyje gimęs gydytojas Vitas Sadauskas.

Renginyje skambėjo lietuvių poetų eilės apie tremtį, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos Paulinos Urbelytės ir Egidijaus Kablio atliekamos dainos. Dainavo Radviliškio miesto kultūros centro politinių kalinių ir temtinių choro „Versmė“, pensininkų bendrijos „Radviliškio bočiai“ nariai.

Radviliškio viešosios bibliotekos direktorė Aldona Januševičienė už pagalbą organizuojant renginį padėkojo Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo, sporto ir kultūros skyriui, Radviliškio miesto seniūnijai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Radviliškio skyriui, Radviliškio miesto kultūros centro darbuotojams ir meno kolektyvų nariams, Radviliškio muzikos mokyklos, Lizdeikos gimnazijos bendruomenėms, pensininkų bendrijai „Radviliškio bočiai“, rajono Neįgaliųjų draugijai, Radviliškio bažnyčios chorui, Sigito Krivicko įmonei „Fasma“, Šiau­lių ap­skri­ties ge­ne­ro­lo Po­vi­lo Ple­cha­vi­čiaus šau­lių 6-osios rink­ti­nės Rad­vi­liš­kio 1-sios šau­lių kuo­pos šau­liams, NKVD karius vaidinusiems vyrams, AB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūroms ir kitiems.

Žmonės neskubėjo skirstytis, bendravo, dalijosi įspūdžiais. Jie buvo vaišinami kareiviška koše, „ubagyne“, arbata.

Iš istorijos eilučių

1945 liepos 14 d. buvo patikslintos tremtinių įlaipinimo stotys ir ešelonų formavimo vietos. Ešelono Nr. 2 formavimo vieta – Radviliškis. Tremtiniai į Radviliškį turėjo būti vežami iš Biržų, Panevėžio, Kretingos, Mažeikių, Rokiškio, Tauragės, Telšių ir Šiaulių apskričių. Tremtinius iš Biržų apskrities reikėjo vežti į Panevėžio stotį, o iš ten – į Radviliškį.

Partizanų šeimų trėmimas visoje apskrityje prasidėjo vienu metu – 1947 m. gruodžio 29 d. 5 val. ryto. Iki 17 val. 40 šeimų (159 žmonės, dar 10 žmonių spėjo pasislėpti ar pabėgo) buvo atvežtos į Radviliškį ir įsodintos į traukinį. 1947 m gruodžio 30 d. 6 val. 30 min. ryto ešelonas išvyko į Šiaulius.

1951 m. rudens trėmimas vyko tris sykius. Pirmasis vežimas – 1951 m. rugsėjo 20–21 d. Iš Kužių, Radviliškio ir Švenčionėlių stočių išvyko trys ešelonai į Irkutsko sritį. Buvo išvežtos 822 ūkininkų šeimos su 3072 žmonėmis: vyrų – 813, moterų – 1276, vaikų – 883.

1948 m. gegužės mėn. trėmimo „Vesna“  metu iš Radviliškio apskrities iškeldintos 270 šeimų, kurias sudarė 913 žmonių: vyrų – 305, moterų – 356, vaikų iki 15 metų – 252. 

1949 m. kovo mėn. trėmimo operacijos „Priboj“ metu iš Radviliškio apskrities ištremtos 272 šeimos, kurias sudarė 882 žmonės. 

Papildomai 1949 m. kovo mėnesį iš Radviliškio apskrities ištremtos 83 šeimos. Iš viso 177 žmonės.

1949 m. balandžio mėnesį iš Radviliškio apskrities ištremtos 304 šeimos. Iš viso 991 žmogus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Vardynų skyriaus duomenimis, iš viso iš Radviliškio rajono ištremtas 3181 žmogus.

(Pagal „Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1941, 1944–1953 metais sovietinės okupacinės valdžios dokumentuose”. Lietuvos istorijos institutas. Vilnius, 1995)

Laura Bagučanskytė,

Viešosios bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė

 Tomo Januševičiaus ir Karolio Bareikio nuotraukos