Mažeikių
rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Sedos filiale birželio 13-osios
popietę vyko Gedulo ir vilties dienos minėjimas „Svetimos žemės nešiojamas
ilgiesi savosios“. Pasidalinti prisiminimais, pabendrauti tarpusavyje,
pasiklausyti tremtinių dainų susirinko buvę tremtiniai ir jų artimieji.
Renginys
prasidėjo Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos gimnazistų Gabrielės Griškėnaitės
ir Egidijaus Vainučio atliekama daina apie tremtinius. Vedėjas Gediminas
Jokubauskas trumpai priminė faktus, kada prasidėjo trėmimai ir kiek žmonių iš
Lietuvos buvo išvežta.
Buvusi
tremtinė Irena Mažeikienė prisiminė, kaip jos mama su trimis mažametėmis
dukromis vyko į tremtį pas savo vyrą, nes kitos išeities nebuvo. Dukros
pareiškusios mamai, kad joms reikia tėvo, ne atsiųstų tėvo pinigų namui. Tėvas
iš tremties perlaida buvo atsiuntęs 7000 rublių, tai buvo dideli pinigai,
tačiau jie neatstos tėvo, taip nutarė visos. Kita tremtinė Jūratė Derkintytė
perskaitė Antano Miškinio eilėraštį, kuriame, pasak moters, labai aiškiai
atsispindi to meto tikrovė. Seserys Stanislava Kniuipienė ir Julija Kambarytė
ištremtos nebuvo, tačiau tremtį patyrė Stanislavos vyras. Jis pasakojęs, kad iš
tremties visai ir grįžti būtų nebenorėjęs, jei ne tėvų ilgesys tėvynei. Jie ten
buvę jau prasigyvenę, turėję savo namą, šiek tiek gyvulių. Jadvyga Drąsutytė
trumpai prisiminė, kaip buvo ištremta visą jų šeima, abu tėveliai ir šeši
vaikai. Iš tremties sugrįžo tik mama su keturiais vaikais, ten mirė tėvelis,
brolis ir sesuo, sakė, kad nuo kažkokių ligų.
Gedulo
ir vilties dienai miestelio bibliotekoje surengtoje parodoje yra ir kitų
tremtinių prisiminimų. Tai Kristinos Paulauskaitės straipsnis „Išvežė alyvoms
žydint“, apie buvusią sediškę Stefaniją Matutytę-Grybauskienę bei aplankas
„Tremties prisiminimai“, Stefanijos Stankutės-Žukauskienės-Dacienės.
Minėjime
buvę tremtiniai ir jų artimieji dar ilgai nuoširdžiai bendravo: susirinkusieji
skaitė lietuvių poetų eilėraščius, renginio vedėjas padainavo keletą
patriotinių, savos kūrybos dainų.
Renginį organizavo
vyresnioji bibliotekininkė Loreta Mickienė ir Sedos kultūros centras.
Straipsnio autorės
Valerija Kvedaraitė ir Loreta Mickienė
Nuotraukos Loretos
Mickienės
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą