Puslapiai

2014 m. lapkričio 3 d., pirmadienis

Kūrybinis susitikimas su kino režisiere Janina Lapinskaite Akmenės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka parengė projektą „Kūrybiniai susitikimai. Moterys kūrėjos Šiaulių regiono bibliotekose“. Projekto rėmėja Lietuvos Kultūros Taryba.
Su Akmenės rajono bibliotekininkais, skaitytojais į susitikimą atvyko gerbiama Lietuvos kino režisierė Janina Lapinskaitė, aktorė, scenaristė, tarptautinių festivalių laureatė. Sukūrė daugiausia pagal savo scenarijus televizijos ir kino dokumentinių filmų. Nuo 2002 metų Kino ir TV katedros vedėja, profesorė.
Janina Lapinskaitė kūrybinio susitikimo metu pasidalino mintimis apie savo vaikystę. Ji kilusi iš Šiaulių miesto. Mokydamasi mokykloje, vaidino dramos būrelyje, kur iki šiol prisimena Gerdos vaidmenį ir kokią didelę kūrybinę įtaką dramai įskiepijo mokytoja. Aktorė sakė: „Žmonės kartais vertiname ne tuo laiku, kai dirbame su jais, o vėliau, kai suprantame, kas nulemia mūsų gyvenimą“.
Režisierė sudomino auditoriją įdomiais pasakojimais, kaip kuriami dokumentiniai filmai, perteikė keletą situacijų, kas lieka už filmavimo, parodė dokumentinių filmų ištraukas, papasakojo apie herojų gyvenimus, jų likimus. Dokumentinis filmas „Iš elfų gyvenimo“ sugraudino daugybę skaitytojų, žiūrovų. J. Lapinskaitė kino filmą pradeda citata iš Tarptautinių žodžių žodyno, 208 puslapio, kas yra elfas... Šio filmo personažai – gyventojai iš Šiaulių rajono, gyvenantys netoli Gruzdžių. Papasakojo, kaip buvo kuriamas šis dokumentinis filmas, apie filmo herojus Martyną, Elvyrą, kaip buvo filmuojamos scenos kasant bulves, nešant ožkai šieno ir t.t. Dokumentinio filmo herojus režisierė nusivežė prie jūros, nes jie niekada nebuvo jos matę. Savo filme J. Lapinskaitė norėjo pasakyti, kad jie nuostabūs žmonės, kad jų neaplenktų kaimynai, aplinkiniai, kad jie atidarė savo širdies duris.
Režisierė kalbėjo, kad  kurį laiką dirbo televizijos laidoje „Provincija“, bet susižavėjo dokumentinių filmų kūrimu.
Skaitytojus, bibliotekų darbuotojus sužavėjo  filmas „Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis“. „Nesikark šiandien, jei gali pasikarti rytoj“, – tikina save vienišas ūkininkas Venecijus, leidžiantis dienas su paršeliu Cezariu. Jie abu labai svarbūs vienas kitam, tačiau vieną dieną jiems tenka išsiskirti. Penktą dešimtį bebaigiantį Venecijų paliko žmona, vaikai. Ištuštėjusiame ūkyje jis bando prisijaukinti vienatvę, kaip prisijaukino ir savo vienatvės liudininką paršelį Cezarį. Venecijus gyvena savo pasaulyje tarsi visiškai susitaikęs su vienatve, kuri yra neatskiriama jo egzistencijos dalis. Šiuo filmu Janina Lapinskaitė nuosekliai tobulina savitą, "tarpinį" tarp vaidybinio ir dokumentinio kino stilių.
J. Lapinskaitė parodė ištraukas iš režisieriaus Algimanto Puipos kuriamo naujo filmo „Edeno sodas“. Šiame filme režisierė atlieka Agnės vaidmenį. „Šios filmo ištraukos niekur nebuvo dar publikuojamos, jūs pamatėte juos pirmieji“ – sakė J. Lapinskaitė.
Filmo scenarijus parašytas pagal rašytojos Janinos Survilaitės knygą. Rašytoja gyvena Šveicarijoje. Šis filmas apie  pensionato gyvenimą, jo kasdienybę. Filmo veiksmas vyksta klestinčioje ateities Lietuvoje (2020 m.). Filmas suteikia galimybę susitikti su žymiais Lietuvos aktoriais: J. Budraičiu, V .Mainelyte, V. Paukšte, G. Balandyte, P. Gaidžiu ir kitais žymiais aktoriais.
J. Lapinskaitei buvo užduota įvairių klausimų apie režisieriaus profesiją, apie dokumentinių filmų kūrimą, apie ateities planus.
Viešojoje bibliotekoje parengta spaudinių paroda „Žymios Lietuvos moterys“ – kurioje eksponuojama surinkta literatūra apie režisierę Janiną Lapinskaitę.

Viešosios bibliotekos direktorė
Zita Sinkevičienė

Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė ir režisierė Janina Lapinskaitė

Viešosios bibliotekos ir jos filialų darbuotojai, skaitytojai su susidomėjimu klausosi režisierės pasakojimo apie dokumentinių filmų kūrimą








Komentarų nėra:

Rašyti komentarą