Šiais metais lietuvių literatūros klasikei Žemaitei
sukako 170 metų. Šį jubiliejų kartu su visa Lietuva mini ir Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji
biblioteka, kurios vardu ji pavadinta. Rugsėjo 22-ą dieną bibliotekoje įvyko
tradiciniai, šiemet jau šeštieji Žemaitės skaitymai.
Žemaitė – rašytoja, kuri Kelmės kraštui yra labai reikšminga, nes būtent čia,
Ušnėnuose, prasidėjo jos didysis kelias į lietuvių literatūrą, į tautinį atgimimą, į kovą už moterų teises.
Jos kūryba, anot humanitarinių mokslų daktarės Ramunės Bleizgienės, davė
pamatinius vaizdinius moderniai lietuviškai vaizduotei. Labai įvairi ir aktyvi
Žemaitės visuomeninė veikla, šiandienos žodžiais tariant, ji savanoriavo visur,
kur tik spėjo ir galėjo: šelpė 1863 metų sukilėlius, steigė lietuviškas mokyklas, rinko aukas
nukentėjusiems nuo pirmojo pasaulinio karo, dalyvavo moterų judėjime, skaitė labdaringas
paskaitas... Visa savo kūryba ir aukojimusi visuomenės labui, Žemaitė ugdė
tautos savimonę, žadino patriotinius jausmus, buvo ne tik rašytoja, bet ir
švietėja, humanistė, laisvamanė.
Šeštuosius Žemaitės skaitymus pradėjo dainininkė Diana Tiškovaitė, atlikdama kompozitoriaus Antano Kačanausko dainą „Vai gražu gražu ant kalno“. Gausiai susirinkusius žiūrovus pasveikino rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Danutė Genutienė bei bibliotekos direktorė Rita Grišienė.
Pirmajame pranešime „Krikščionybės ir mitologinės vaizduotės dermė Žemaitės kūryboje“, kurį skaitė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto docentė Eglė Keturakienė, Žemaitės kūryba buvo tiriama iš literatūros teologijos ir mito kritikos perspektyvos. Pranešime remtasi trimis Žemaitės apsakymais: „Kelionė į Šidlavą“, „Ieva“ bei „Legenda apie Saliamoną“, kurį temperamentingai žemaičių dounininkų tarme perskaitė Alytaus miesto teatro aktorius Vaidas Praspaliauskas.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė Dalia Pauliukevičiūtė pranešime „Privalomi klausimai: Žemaitė iš literatūros pamokų“ konstatavo, jog Žemaitės apsakymas „Marti“ yra bene dažniausiai analizuojamas lietuvių literatūros tekstas. Tai vienas iš kūrinių, turinčių beveik nepertraukiamą pedagoginę istoriją: į mokymosi programas įtrauktas tarpukariu, išlikęs jose sovietiniais metais, tebenagrinėjamas ir šių dienų mokykloje, keičiasi tik jo skaitymo strategijos, kurias pateikia skirtingų laikotarpių vadovėliuose „Marčiai“ keliami privalomieji klausimai.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė žinoma kaip poetė ir rašytoja, išleidusi dešimt knygų („Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“, „Marios vandens“, „Kaip žaibas“, „Verčiau (ne)užmiršti“ ir kt.). Smagu, kad netrukus pasirodys naujausioji Aldonos Ruseckaitės biografinė knyga „Pasaulis pagal Žemaitę“, kurioje, kaip sakoma romano anotacijoje, naujai atskleidžiama temperamentingoji, stipraus charakterio literatūros klasikė Julija Žymantienė-Žemaitė. Rašytojos asmenybė suspindi naujomis spalvomis ir atspalviais, priartinama prie šių dienų skaitytojo. Todėl ir pranešimas, kurį skaitė Aldona Ruseckaitė vadinosi „Žemaitės drąsa“, nes būtent šį Žemaitės būdo bruožą autorė išskiria kaip vieną pagrindinių: tai ir drąsa gyventi, kurti, mylėti.
Kelmės mažojo teatro aktorė Rasa Šiaučiūnaitė iš naujausios Aldonos Ruseckaitės knygos „Žemaitės paslaptis“ perskaitė ištrauką „Skarelė“, kurioje išlikusi iki šių dienų Žemaitės skarelė, pasakoja ne tik savo istoriją, bet ir kitų „sesių“ istorijas: kur Žemaitė jas pirko ar gavo dovanų, kaip jas ryšėjo... Rašytoja taip mėgo skareles, kad niekas ir jokia proga jos neįkalbėdavo apsisiausti šaliku, užsidėti skrybėlaitę. Skarelė buvo tarsi Žemaitės įvaizdžio simbolis. Todėl skaitymų metu veikė knygų, kitų dokumentų paroda „Balta skarele apsigobus“, kurioje – mergaitės, merginos, moterys ir senolės ryšinčios skarelėmis.
Skaitymuose negalėjęs dalyvauti tytuvėniškis rašytojas, Žemaitės literatūrinės premijos laureatas Vladas Kalvaitis, perdavė dalyviams linkėjimus ir žodžius rašytojai, kuriais jai dėkoja už meilę Tėvynei ir kalbai.
Žemaitės skaitymų pabaigoje Regina Nikė perskaitė vieną „Neparašytą laišką senelei“ iš Vlado Kalvaičio romano „Sustiprinto režimo barakas“, o Diana Tiškovaitė atliko Balio Dvariono dainą „Žvaigždutė“.
Šeštuosius Žemaitės skaitymus pradėjo dainininkė Diana Tiškovaitė, atlikdama kompozitoriaus Antano Kačanausko dainą „Vai gražu gražu ant kalno“. Gausiai susirinkusius žiūrovus pasveikino rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Danutė Genutienė bei bibliotekos direktorė Rita Grišienė.
Pirmajame pranešime „Krikščionybės ir mitologinės vaizduotės dermė Žemaitės kūryboje“, kurį skaitė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto docentė Eglė Keturakienė, Žemaitės kūryba buvo tiriama iš literatūros teologijos ir mito kritikos perspektyvos. Pranešime remtasi trimis Žemaitės apsakymais: „Kelionė į Šidlavą“, „Ieva“ bei „Legenda apie Saliamoną“, kurį temperamentingai žemaičių dounininkų tarme perskaitė Alytaus miesto teatro aktorius Vaidas Praspaliauskas.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė Dalia Pauliukevičiūtė pranešime „Privalomi klausimai: Žemaitė iš literatūros pamokų“ konstatavo, jog Žemaitės apsakymas „Marti“ yra bene dažniausiai analizuojamas lietuvių literatūros tekstas. Tai vienas iš kūrinių, turinčių beveik nepertraukiamą pedagoginę istoriją: į mokymosi programas įtrauktas tarpukariu, išlikęs jose sovietiniais metais, tebenagrinėjamas ir šių dienų mokykloje, keičiasi tik jo skaitymo strategijos, kurias pateikia skirtingų laikotarpių vadovėliuose „Marčiai“ keliami privalomieji klausimai.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė žinoma kaip poetė ir rašytoja, išleidusi dešimt knygų („Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“, „Marios vandens“, „Kaip žaibas“, „Verčiau (ne)užmiršti“ ir kt.). Smagu, kad netrukus pasirodys naujausioji Aldonos Ruseckaitės biografinė knyga „Pasaulis pagal Žemaitę“, kurioje, kaip sakoma romano anotacijoje, naujai atskleidžiama temperamentingoji, stipraus charakterio literatūros klasikė Julija Žymantienė-Žemaitė. Rašytojos asmenybė suspindi naujomis spalvomis ir atspalviais, priartinama prie šių dienų skaitytojo. Todėl ir pranešimas, kurį skaitė Aldona Ruseckaitė vadinosi „Žemaitės drąsa“, nes būtent šį Žemaitės būdo bruožą autorė išskiria kaip vieną pagrindinių: tai ir drąsa gyventi, kurti, mylėti.
Kelmės mažojo teatro aktorė Rasa Šiaučiūnaitė iš naujausios Aldonos Ruseckaitės knygos „Žemaitės paslaptis“ perskaitė ištrauką „Skarelė“, kurioje išlikusi iki šių dienų Žemaitės skarelė, pasakoja ne tik savo istoriją, bet ir kitų „sesių“ istorijas: kur Žemaitė jas pirko ar gavo dovanų, kaip jas ryšėjo... Rašytoja taip mėgo skareles, kad niekas ir jokia proga jos neįkalbėdavo apsisiausti šaliku, užsidėti skrybėlaitę. Skarelė buvo tarsi Žemaitės įvaizdžio simbolis. Todėl skaitymų metu veikė knygų, kitų dokumentų paroda „Balta skarele apsigobus“, kurioje – mergaitės, merginos, moterys ir senolės ryšinčios skarelėmis.
Skaitymuose negalėjęs dalyvauti tytuvėniškis rašytojas, Žemaitės literatūrinės premijos laureatas Vladas Kalvaitis, perdavė dalyviams linkėjimus ir žodžius rašytojai, kuriais jai dėkoja už meilę Tėvynei ir kalbai.
Žemaitės skaitymų pabaigoje Regina Nikė perskaitė vieną „Neparašytą laišką senelei“ iš Vlado Kalvaičio romano „Sustiprinto režimo barakas“, o Diana Tiškovaitė atliko Balio Dvariono dainą „Žvaigždutė“.
Nijolė Kančauskienė,
Kelmės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Vyriausioji metodininkė
Kelmės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Vyriausioji metodininkė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą