Balandžio 15 d. Radviliškio rajono savivaldybės kultūros
darbuotojai paminėjo Kultūros dieną, įprasmindami ją išvyka į Suvalkiją.
Ekskursijoje dalyvavo ir Viešosios bibliotekos atstovai.
Išvykos dalyviams pasiekus Tytuvėnus ir Šiluvą, gidė
papasakojo turistams įdomių faktų apie šias vietoves. Jurbarke buvo pirmasis
sustojimas, ekskursantai ten apsilankė V. Grybo muziejaus kieme, fotografavosi,
vaikščiojo po teritoriją. Po to keliavome į Šakius, o juos pravažiavę, pasiekėme XIX a. klasicistinio
stiliaus Zyplių dvarą. Tenykščių pastatų komplekse parengtos įvairių meninių
darbų parodos, pačiame dvare netrūksta renovuotų prabangių kambarių su kai kuriomis
veikiančiomis koklinėmis krosnimis. Ekskursantus žavėjo šsaugoti senojo pastato
grindinio likučiai, unikali ir vienintelė gaisro metu išlikusi medinė spinta, moteris
– dar ir dvaro ponios rankinuko fragmentas, kuris jau apipintas mistiniais
pasakojimais. Zyplių dvaro parkas įsimena medžių įvairumu ir dydžiu. Anot dvaro
gidės, parkas toks derlingas, kad net jauni medeliai griūva nuo per didelės
drėgmės.
Pakeliui į Suvalkiečio sodybą, esančią Pervazininkų kaime,
Šakių rajone, keliautojai aplankė Lukšių miestą, kuriame didžiausią įspūdį
padarė neogotikinė, neseniai renovuota Lukšių bažnyčia, vadinama Lukšių baltąja
gulbe. Nuvykę į autentišką etnografinę XIX a. Suvalkiečio sodybą, joje
susipažino su unikaliais daiktais, tai vietovei būdingu kluonu ir su moderniai buvusiuose
gyvulių tvartuose įrengtais poilsio kambariais. Ekskursantai buvo vaišinami
„kratiniu“ (sriuba su pupelėmis, žirniais, kopūstais, mėsa).
Po šios viešnagės pasukome į nuostabų, penkių Sudargo
piliakalnių kompleksą, esantį prie Sudargo ir Grinaičių kaimo, Lietuvos ir
Kaliningrado pasienio. Piliakalniai žavėjo savo aukščiu, nuo jų atsiveriančiu
vaizdu į Nemuną ir apylinkes. Daugelis pripažino, jog jie labai panašūs į
Lietuvos buvusios sostinės Kernavės piliakalnius.
Pabuvę gamtoje, keliautojai nuvažiavo į Gelgaudiškį. Ten
aplankė dar tvarkomą dvarą, jame jau renovuotas ir kitas patalpas. Įspūdingai atrodė tai, jog
kiekvienas kambarys turėjo koklinį židinį, gaila, nebeveikiantį. Ekskursijos
dalyviai lipo į dvare įrengtą apžvalgos bokštelį, nuo kurio matėsi puikus vaizdas ir net Panemunės pilis, esanti kitame
Nemuno upės krante. Išskirtinio grožio ir dvaro terasa, primenanti graikiškąjį
teatrą.
Tai buvo paskutinis kultūros darbuotojų išvykos taškas.
Kupini įspūdžių, geros nuotaikos, dainuodami išvykos dalyviai patraukė į namus.
Už turiningą kelionę dėkojame Radviliškio rajono Savivaldybei ir kelionę
organizavusiai švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiajai specialistei
Kristinai Kacevičienei.
Viešosios bibliotekos informacija ir nuotraukos
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą