2017 m. kovo 16 d. Mažeikių rajono savivaldybės
viešosios bibliotekos Ukrinų filiale buvo paminėta Knygnešio diena. Popietėje
„Knygnešių keliais“ dalyvavo Ukrinų pagrindinės mokyklos ketvirtokai ir
mokytoja Jūratė Šiaulienė.
Renginys prasidėjo bibliotekininkės pasakojimu
apie spaudos draudimo laikotarpį, kaip vaikai mokykloje negalėjo mokytis,
kalbėti, skaityti lietuviškai, koks sunkus buvo lietuviškos knygos kelias.
Vaikai dalijosi žiniomis, diskutavo apie sunkų to meto žmonių gyvenimą, apie
pavojus, kurie knygnešių tykodavo kiekviename žingsnyje, ir kiek jiems reikėjo
turėti sumanumo ir išradingumo slepiant uždraustas knygas. Atvertus ant stalo
padėtą senovišką lagaminą, įžvalgesni vaikai pastebėjo, kad jis nepaprastas, o
su dvigubu dugnu, po kuriuo slėpėsi lietuviškos knygutės. Vaikai susidomėję
apžiūrėjo surengtą knygų ir kitų spaudinių parodėlę „Tešvyti uždrausta raidė“,
bandė skaityti rusiškomis raidėmis parašytą tekstą, rašyti ant senovinės rašymo
lentelės.
Pažiūrėję režisieriaus Jono Trukano filmo „Knygnešys“
ištrauką, mokiniai su mokytoja Jūrate Šiauliene išsiruošė į kelionę tais
pačiais takais, kuriais prieš daug metų ėjo knygnešys Antanas Mumgaudis.
Knygnešys gyveno šalia Ukrinų esančiame Pocaičių kaime, link kurio, palei
Kvistės upę, ėjome ir mes. Knygų prikrautą kuprinę ir lagaminą nešė Kornelija
Murinaitė ir Deimantė Lukošiūtė. Kelias vedė per pelkes, susivėlusią žolę. Kad
ir kaip sunku buvo eiti, žingsnius teko paspartinti, nes tolumoje buvo
pastebėtas žandaras, kurį vaidino Ema Čiutytė. Pasileidus bėgte link kalnelio,
reikėjo greitai paslėpti ryšulius, kad žandaras nerastų. Kuprinė buvo paslėpta
po šakomis, o lagaminas – po senais lapais. Ilgai ieškojęs, žandaras viską
rado, net knygas po dvigubu dugnu ir rūbais aptiko. Žandaras buvo labai piktas,
tačiau, saldainiais papirktas, paleido knygnešius namo.
Nors ir sunkus, bet kupinas gerų emocijų ir
įspūdžių buvo nueitas knygnešio kelias. Grįždami į biblioteką, apsilankėme
Ukrinų kapinėse ir uždegėme žvakutes ant knygnešio Antano Mumgaudžio ir knygnešių
rėmėjo Severino Semenavičiaus kapų. Esame dėkingi mūsų kraštiečiams už
pasiaukojamą veiklą saugant lietuvišką žodį.
Valdos Muravjovienės inf.
Ingridos Daukontienės nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą