Balandžio
6-osios popietę Žaislotekoje kvepėjo... žolynais. Avižų, rugio varpų, įvairių
rūšių smilgų, gėlyčių, vaistažolių, surinktų per vasarą, kadagio, gluosnio
šakelių atsivežė mūsų bičiulė Liudmila Trigarceva. Ji Žaislotekos lankytojus ir bibliotekininkes
mokė iš žolelių rišti verbas.
Kol vyko
paruošiamieji darbai, lankytojai sužinojo, kokių būna verbų, kad jos
šventinamos bažnyčioje Verbų sekmadienį. Tada, ankstų rytą, skubama verba
išplakti dar lovoje gulinčius šeimos narius, deklamuojant eilėraštį: „Ne aš
mušu – verba muša. Tolei muš, kol sulūš. Po savaitės viena diena tegul
linksmina kiekvieną.“
Vėliau verbų šakelę įdėdavo į bičių avilį, kad neštų
daugiau medaus, kitur verbomis apkaišiodavo namų sienas, nes tikėta, kad šventintos verbos atneš
laimę. Per Jurgines šventintomis verbų šakelėmis smilkydavo gyvulius, kad jie
būtų sveiki. Vasarą užėjus audrai su perkūnija verbą degindavo ar bent
pasmilkydavo krosnyje. Buvo tikima, kad šventi dūmai nuveja debesis.
Jolantos
Šilinskienės nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą