Radviliškio
Trečiojo amžiaus universiteto ir Viešosios bibliotekos knygos mylėtojų klubo
„Beržė“ nariai balandžio 17 dienos susitikimą paskyrė a. a. Leonidui Donskiui.
Jo indėlis į Lietuvos kultūros ir švietimo barus tiesiog stebėtinai produktyvus
ir vertas didesnio dėmesio. Gyveno tik 54 metus, 2016 rugsėjo 21 dieną staiga
mirė, tačiau liko labai gausus jo darbų palikimas.
Specialiai šiam klubo „Beržė“
susitikimui buvo paruošta gausi spaudinių paroda, kuri labai informatyviai
atspindėjo L. Donskio gyvenimą ir veiklą. Surinktos knygos ir straipsnių
rinkiniai tiesiog nustebino. Supratome, kad mes dar negalime pasigirti, jog
esame išsamiai nagrinėję šio rašytojo kūrybą, todėl paroda labai pravertė.
Kaip žmogus L.
Donskis buvo tikras pasaulietis: eruditas, profesorius, eseistas, istorikas,
etnografas, dailės žinovas, literatas, dėstytojas, kalbų žinovas ir t.t.
L. Donskis gimė 1962 m. Klaipėdoje,
lietuvės ir žydo šeimoje. Ten baigė 19-ją vidurinę mokyklą, o po to studijavo
Klaipėdoje ir baigė filologijos ir režisūros studijas. Tada dirbo įvairius
darbus: rašė scenarijus spektaklius, siūlė temas, bendradarbiavo su
režisieriais, skaitė poeziją, daug ruošėsi ir įvairiomis temomis skaitė
paskaitas. Draugystė su režisieriais O. Koršunovu ir G. Ivaškevičiumi tęsėsi ir
vėliau.
Baigęs
filosofijos studijas Vilniaus universitete (toliau VU), L. Donskis sėmėsi žinių
įvairiuose pasaulio universitetuose. Tuo pačiu metu jis dirbo dėstytoju
Niujorke, Čikagoje, Londone, Helsinkyje, Tartu.
1990 m. VU
apsigynė filosofijos m. d. disertaciją, o po to Helsinkio universitete –
socialinės ir moralės filosofijos hab. d. disertaciją.
Puikiai išmoko
anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, lenkų kalbas. Tiesiog stebėtinai žodinga ir
graži buvo jo lietuvių kalba. Tiek, kiek reikėjo vertimams, dar mokėjo lotynų
ir žydų kalbas. Mokydamasis filosofijos kartu lankė ir dailės paskaitas ir
labai stropiai joms savarankiškai ruošėsi. Taip tapo nepakartojamu gidu bet
kurioje dailės galerijoje. Ypač eruditas buvo flamandų dailėje. Ne tik žinojo,
bet mokėjo žavėtis ir perteikti žinias kitiems.
Mintinai žinojo
viską apie Nyderlandų futbolą ir žaidėjus. Per olimpiadas ir pasaulio
pirmenybės jis buvo kviečiamas kartu su profesionalais komentuoti varžybas.
Žinovai sako, kad L. Donskis buvo žaibiškos reakcijos ir išsamiomis žiniomis
stebinantis komentatorius. Olandai tiesiog jį dievino, o kartu ir didžiavosi,
kad jis buvo aktyvus Amsterdamo „Ajax“ klubo „fanas“.
Amžininkai
prisimena Leonidą ir kaip anekdotų pasakojimo virtuozą, kuris mokėjo jų šimtus,
vietoje juos pritaikydavo ir interpretuodavo. Mokėjo šaipytis iš savęs ir iš
kitų, vykusiai apdalindavo aplinkinius komplimentais ir sugebėjo pastebėti kitų
žmonių menkiausius pasiekimus, delikačiai pagirti ir paskatinti. Reikia
pripažinti, kad mums tokios savybės labai trūksta.
Į Kauno Vytauto
Didžiojo universitetą L. Donskis atvyko 2002 m. Dirbo filosofijos katedros
vedėju, dekanu, prorektoriumi, tarptautinių santykių instituto vedėju,
dėstytoju, koreferentu Briuselyje, talkininkavo diplomatams. Labai daug rašė
straipsnių, monografijų, knygų. Darbai spausdinti Lietuvoje, Estijoje,
Lenkijoje, Švedijoje, Izraelyje, JAV, D. Britanijoje, Austrijoje, Vokietijoje,
Suomijoje, Danijoje, Portugalijoje. Nuolat dirbo kviestiniu dėstytoju
įvairiuose pasaulio universitetuose. Darbų apimtis tokia gausi, kad išvardyti
būtų net keblu.
L. Donskis buvo
įdomus pašnekovas televizijos laidoje su prof. Egidijumi Aleksandravičiumi „Be
pykčio“, dalyvaudavo ir kitose diskusijų laidose.
Kompanijose šis
šviesus žmogus visada buvo dėmesio centre, mokėjo aplinkinius įtraukti į
pokalbius ar diskusijas. Jam tekdavo rinktis, kur dalyvauti, nes kvietimų
gaudavo gausybę. Aplinkinius L. Donskis stebino ir savo kulinarijos žiniomis.
Pats buvo gurmanas vertintojas ir kilmės istorijos aiškintojas. Gerai grojo
gitara, skambino fortepijonu, o jaunystėje, pasirodo, net užsiiminėjo jėgos
sportu – buvo neprastas imtynininkas.
Jo žmona Jolanta
yra vaikų psichologė, dirba su gabiausiais vaikais. Daug padėjo savo vyrui jo
veikloje, visi buitiniai rūpesčiai gulė ant jos pečių.
2017 m. – minint
a. a. Leonido Donskio mirties metines – žmonos ir VDU senato valdybos sprendimu
įsteigta Leonido Donskio premija. Pirmoji premija paskirta istorikui
profesoriui Sauliui Sužiedeliui už ilgametes pastangas stiprinti pilietinį
sąmoningumą, pakantą ir toleranciją, už žmogaus teisių gynimą, dialogo mezgimą
ir palaikymą tarp skirtingai mąstančių.
Klubo „Beržė“ narė Danguolė
Dabašinskienė,
parengusi šį pranešimą knygos mylėtojams
Gretos Simonavičienės nuotrauka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą