„Pranešu visiems labai tvirtai: bendražygių remiamas –
dalyvausiu Lietuvos prezidento rinkimuose“ – rugsėjo 17 d. Arvydas Juozaitis Biržų
pilyje paskelbė apie savo sprendimą siekti prezidento posto. Žymus Lietuvos politinis
ir visuomenės veikėjas gimė ir augo Vilniuje. 2004 metais išvykęs iš gimtojo
miesto kurį laiką gyveno Kaliningrade, Rygoje, kol galiausiai likimą susiejo su
Klaipėda. Vienas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradininkų, filosofas,
rašytojas ir publicistas, sportininkas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Juozaitis parašė ne vieną dešimtį knygų.
Susitikimo
metu Pakruojo sinagogoje pristatyta
Arvydo Juozaičio naujausia knyga „Tėvynės tuštėjimo metas. 2000-2017 metai“. Knyga
rašyta net septyniolika metų. O joje sudėtos esė, tolygios kronikai išgyvenant
ne tik šiandieninės Lietuvos
valstybingumo zenitą, bet ir nuosmukį.
Popietės
metu daugiausia kalbėta apie skaudžią
nūdienos realybę – spartėjančią jaunų žmonių emigraciją. „Be Jono Avyžiaus „Sodybų tuštėjimo meto“, šio knygos
pavadinimo net nebūtų, – kalbėjo A. Juozaitis, – tuštėjant sodyboms,
žmonės vėl sueina į tuos pačius Lietuvos miestus ir miestelius, o Tėvynės
tuštėjimo metas yra daug baisesnis reiškinys...” Anot Arvydo
Juozaičio, iki šiol neregėtai gausus
jaunosios lietuvių kartos emigravimas iš Tėvynės šiandien Lietuvoje klaidingai įvardijamas
kaip nacionalinės idėjos krizė. Bet ar tikrai? Ir kur tie šaltiniai, iš kurių
galime semtis jėgų spartėjančiam Tėvynės nykimui sustabdyti? Pasak autoriaus, karčioji
tiesa yra ir ta, kad mūsų vaikai jau nebemoka kalbos. Ir jei netolimoje
praeityje mūsų kalba „rusėjo“, tai šiandien kalba sparčiai „anglėja“. Koks
sprendimas? Kalbos gynimas turėtų būti valstybės reikalas. Gerbiamas svečias
išreiškė aiškia nepritarimo poziciją ir dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje
įteisinimo: negalima skaldyti Lietuvos.
Juolab, anot A. Juozaičio, sociologiniai tyrimai teigia, kad gavę antrą pilietybę, žmonės labai greitai
pamiršta pirmąją... „2019 metų išvakarėse
Lietuva patiria savo paskutiniąją lemtį
– gyvena be rezervų. Pagalvokite, iki kokios būsenos priėjome, kad turime
įrodinėti natūralius dalykus: medis turi augti, Lietuva turi būti čia (...) Juk
tada, kai Lietuva čia užges, globalios Lietuvos neliks tą pačią dieną“, –
kalbėjo rašytojas.
Susitikimo metu diskutuota ne tik apie dabartinę
Lietuvą, esamas problemas, ekonomiką, švietimo sistemos skaudulius, tautiečių
lūkesčius, bet ir neišvengta klausimų
apie artėjančius rinkimus į Lietuvos prezidentus. „Ką pirmiausia daryčiau tapęs
prezidentu? – diskusijos pabaigoje pusiau rimtai, pusiau juokais šypteli
svečias, – išleisčiau dekretą, kad Dainų dainelėje skambėtų tik lietuviškos dainos!“
Gerbiamą svečią
sveikino ir pristatė Pakruojo Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos direktorė
Romualda Kulšytė. Už įdomų susitikimą dėkojo Pakruojo krašto kultūros žmonės. Atsinešę naujausią autoriaus knygą, autografų į eilę
stojo jo kūrybos gerbėjai. Pasibaigus renginiui ir toliau tęsėsi pokalbiai,
diskusijos.
Vyresn.
bibliotekininkė Gitana Maasienė
Nuotr.
autorės
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą