Nors pasaulis beprotiškai skuba,
vis dėlto yra laikui nepavaldžių dalykų. Vienas jų – kasmet ateinančios šv.
Kalėdos – užgimstančios Šviesos šventė ir Ukrinų kaimo bendruomenės adventiniai
vakarojimai.
Gruodžio 2-sios vakare nemažas
būrys ukriniškių jau dešimtą kartą rinkosi pas Albiną ir Antaną Pocevičius į jų
vadinamąją „kūtelę“ vakaroti. Adventinio vakaro dalyvius bibliotekininkė
pakvietė pamąstyti ir iš naujo suvokti, ką reiškia adventas, kokia jo simbolių
prasmė. Iš žalių šakelių, kankorėžių ir obuolių nusipynę adventinį vainiką,
ukriniškiai iš rankų į rankas perdavė degančią žvakę. Taip sušildyta delnų,
įkvėpta gerumo, taurių jausmų buvo uždegta Pranašų – pirmoji adventinė žvakė.
Vakarojimo metu sukalbėta bendruomenės maldelė, giedotos šv. Mergelės Marijos
valandos, adventinės giesmės.
Kartu su ukriniškiais vakarojo ir
parapijos klebonas Dainoras Židackas, ir vakaro viešnia Vilhelmina Imbrienė.
Klebonas linkėjo visiems susitelkimo, ramybės ir susitaikymo, dažniau
bendrauti, o prie kūčių vakarienės stalo drauge susėsti švariems dvasia ir kūnu.
Vilhelminos Imbrienės atliekamos dainos žodžiai ir melodija sušildė
susirinkusiųjų sielas. Ukrinų bendruomenės pirmininkė pasidžiaugė, kad jos
sumanyta adventinių vakarojimų tradicija tęsiasi jau dešimtus metus. Smagu, kad
drauge susirinkę vyresniojo amžiaus žmonės pailsi, pabendrauja tarpusavyje,
pasikrauna teigiamų emocijų, vieni iš kitų pasisemia stiprybės ir jėgų.
Renginio pabaigoje vakarojimo
dalyvė Irena Pocienė skaitė italų kunigo Bruno Ferrero pasakojimą apie gerumą.
Vakarotojai turėjo galimybę apžiūrėti Zitos Šilinskienės kryželiu siuvinėtus
paveikslus ir jos pagamintas natūralaus vaško žvakes.
Prasidėjęs advento laikotarpis
kviečia dalintis tyliu laukimu ir šviesia nuotaika, kartu ragina prisiminti,
atleisti, sušildyti žodžiu, žvilgsniu, mintimis ir gerais darbais.
Valda Muravjovienė,
Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ukrinų filialo
bibliotekininkė
Nuotraukos Emilijos Muravjovaitės
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą