Knygos mylėtojų
klubo „Beržė“ nariai organizavo užsiėmimą tema „Meteorologijos tarnybos ir jų
atradimai. Klimato kaita“. Pranešimą parengė ir skaitė šio klubo narys A.
Krikštanas. Pateikiame dalį jo minčių.
Klimatas –
graikiškos kilmės žodis, kurio reikšmė – „polinkis“. Lietuvoje reguliarus
klimato stebėjimas vyksta nuo 1770 m., kai buvo įkurta Vilniaus universiteto
meteorologinė stotis. Šiuo metu meteorologinių tarnybų veikla labai sudėtinga.
Tai atlieka superkompiuteriai. Mūsų šalyje toks kompiuteris veikia Saulėtekio
slėnyje, bet jis toli gražu neprilygsta patiems galingiausiems
superkompiuteriams JAV ir Kinijoje.
Kasdienį oro
stebėjimą atlieka palydovai. Vienas toks stebi planetos orus iš 850 km aukščio.
Virš Lietuvos jis praskrenda du kartus per parą. Palydovas nuolat fiksuoja
temperatūros svyravimus, sniego, ledo, debesų dangą, vandenynų vandens lygį,
saulės spinduliuotę, aerozolius atmosferoje.
Žemėje klimatas
nuolat kinta. Pavyzdžiui, per paskutinius 2,5 milijono metų šiauriniame
pusrutulyje būta 10 ledynmečių. Paskutinis, prasidėjęs prieš 8200 metų ir
užtrukęs apie 4000 metų, iš esmės suformavo Pabaltijo žemės paviršių, vandens
baseinus (Baltijos ir Juodąją jūras), augmeniją, klimatą. Be jo, dar buvo
Mažasis atšalimas (XVI–XVIII a.). Jo metu visiškai užšaldavo Baltijos jūra ir
žmonės ledu keliaudavo į Švediją.
Šiuos ir kitus
klimato pokyčius rodo geologinės nuosėdos, durpynų durpių klodai, uolienų
suirimas, kopų, krantų atodangos, archeologiniai kasinėjimai, metraščių
pasakojimai. Patys seniausi ir patikimiausi – ledynų gręžiniai. Iš Grenlandijos
ledyno ištraukti ledo kernai gali papasakoti daugiau kaip 120 tūkstančių metų
klimato istoriją. Dar vėlesnius laikus liudija Antarktidos ledo mėginiai. Mokslininkai
iš jų gauna duomenų apie vulkanines dulkes, vyravusių vėjų greitį, kryptis,
atmosferinį slėgį ir kita. Mūsų durpynai byloja apie to meto augmeniją –
žiedadulkės rodo net augalų sudėtį, temperatūrą.
Ir vis tik
šiandien visus jaudina prasidėjęs (maždaug prieš 100 metų), vis grėsmingesnį
pobūdį įgaunantis pasaulinis klimato atšilimas. Globali temperatūra jau pakilo
0,96 laipsnio, masiškai tirpsta ledynai (ir kalnų viršūnėse, ir Arktyje, ir
Antarktidoje), kyla vandenų vandens lygis, šylantys ir rūgštėjantys vandenynai
daro neigiamą įtaką vandens gyventojams, padažnėjo uraganų, taifūnų, karščio
bangų, plečiasi sausumos plotai, kur katastrofiškai trūksta kritulių. Apytikriais
paskaičiavimais, klimato kaita kasmet padaro 12 trilijonų dolerių nuostolių.
Klimato kaitą
lemia daugelis priežasčių. Tai – ir Saulės spinduliuotės intensyvumas, ir
atmosferos sudėties kaita, ir Žemės ašies pasvyrimo pokyčiai, ir ugnikalnių
išsiveržimas, ir kita. Šiuo metu žmonija susikoncentravo į „šiltnamio efektą“
mažinančias priemones. Atmosferos ir troposferos šiltėjimą lemia CO2
koncentracijos spartus didėjimas, užteršimas kitomis dujomis. O tai lemia
neatsakinga žmogaus veikla. „Šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų šaltiniai: 25
proc. – šiluminės ir elektros energijos gamyba, 24 proc. – žemės ūkio,
miškininkystės veikla, 21 proc. – pramoninė gamyba, 14 proc. – transporto
išmetamos dujos. Taigi daugiau ar mažiau rezultatai tiesiogiai priklauso nuo
žmogaus.
Ką galime
pakeisti kiekvienas? Lietuvoje išmetamos CO2 emisijos kiekis didesnis nei
vidutiniškai pasaulyje. Dėl to turime gerokai pasitempti. Visokiais būdais
turėtume mažinti energijos sunaudojimą, naudoti energiją taupančius įrenginius
(elektros lemputes, šaldytuvus, transporto priemones), mažinti atliekas ir
geriau jas rūšiuoti, pasodinti daugiau medžių, saugoti mūsų miškus.
Knygos mylėtojų
klubo „Beržė“ informacija ir
Viešosios
bibliotekos nuotrauka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą