Vasario 22 dieną Pociūnų
biblioteka ir Pociūnų kaimo bendruomenė surengė popietę-viktoriną „Gražiausia
kalba – gimtoji“, kurios metu buvo organizuojamos įvairios užduotys.
Kiekvienam žmogui, nesvarbu kokios
jis bebūtų tautybės, kur gyventų, pati gražiausia yra jo gimtoji kalba. Tai –
kalba, kurią žmogus išmoksta pirmiausia. Vaikas ima šnekėti gimtąja – savo
tėvų, savo tautos kalba. Jau mūsų seneliai jautė žodžio skonį burnoj. Jie
mokėjo pasaką pasekti, paukščio giesmelę pamėgdžioti, mokėjo pašmaikštauti,
pajuokauti, vienas iš kito nepiktai pasijuokti.
Popietės metu Saulė Brazytė
paskaitė, kaip senovėje šaipydavosi iš vardų ir vienas iš kito. Goda Štarolytė
ir Gabija Karpytė perteikė dviejų nesusikalbančių močiučių pokalbį, kartais
tokio nesusikalbėjimo būna ir mūsų gyvenime. Kamilė Milašiūtė paskaitė, kaip
seniau sugebėdavo „pamokyti“ įžeidusį žmogų, lietuviškais žodžiais ir gražiais
keiksmais.
Viktorinoje netrūko užduočių, kur
reikėjo pagalvoti, prisiminti lietuvių kalbos pamokas. Tai Maironio eilėraščio „Trakų
pilis“ pirmojo posmelio eilutės susimaišė, tai „pasiklydo“ kiti kūriniai ir jų autoriai
– reikėjo atrinkti tikrąjį autorių ir kūrinio pavadinimą, ištaisyti žargonus,
barbarizmus, svetimybes, netaisyklingus sakinius, pabaigti patarles. Smagiausia
užduotis – sugalvoti sakinį iš 10 tos pačios raidės žodžių. Renginio pabaigoje visi
rašė po vieną jiems patį gražiausią lietuvišką žodį. Visiems buvo padėkota už
dalyvavimą, palinkėta branginti savo kalbą.
Renginį vedė Pociūnų bibliotekos
bibliotekininkė Dalia Mikalauskienė.
Viešosios bibliotekos informacija ir Irmos Druktainienės nuotraukos
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą