2019-ieji
paskelbti Žemaitijos metais. Atsiliepdami į šią gražią iniciatyvą, Radviliškio
TAU Knygos bičiulių grupės „Beržė” nariai nusprendė pakeliauti po Žemaitiją.
Išvyka surengta
kovo 26 dieną. Lydimi mūsų šios kelionės gidės, kolegės Danguolės
Dabašinskienės ir jos turiningų, įdomių pasakojimų, pirmiausia aplankėme
Bazilionus, Šiaulių rajono miestelį, kuriame gyveno ir mokėsi Romualdas Ozolas,
Sąjūdžio „architektas", Nepriklausomybės Akto signataras, rašytojas,
filosofas. 1957 m. R. Ozolas baigė Bazilionų vidurinę mokyklą, įstojo į
Vilniaus universitetą, bet niekada nenutraukė ryšių su šiuo kraštu. Buvome maloniai
nustebinti, išvydę, kaip mokykla saugo ir brangina šio signataro atminimą. Jo didžiulė
biblioteka (apie dvidešimt tūkstančių spaudinių) atvežta ir eksponuojama
klasėse specialiai įrengtose aukštose, lubas siekiančiose lentynose. Čia yra ir
labai retų knygų, užsienio lietuvių kūrinių, taip pat daug vertingų knygų rusų
kalba. Mokyklos direktorius R. Gorys papasakojo apie R. Ozolo veiklą,
asmenybę, bendradarbiavimą su Šiaulių universitetu. Ne vienas nustebome, kad
R. Ozolas ir fotografavo, grojo, rašė eiles. Jo fotografijų paroda nuolat
veikia mokyklos salėje. Mums buvo pristatytos išleistos R. Ozolo knygos, matėme
kai kuriuos jo asmeninius daiktus, netgi stalą, prie kurio buvo pasirašyti
svarbiausi Sąjūdžio dokumentai. Išgirdome apie mokyklos iniciatyva sėkmingai
leidžiamą žurnalą „Padubysio kronikos”, kurio sumanymą taip pat yra paskatinęs R.
Ozolas. Direktorius patikino, kad mokykloje sukaupta tiek signataro
dienoraščių, kitos su juo susijusios įdomios medžiagos, jog neužtektų viso gyvenimo
tai sutvarkyti ir išleisti, tad, pasak jo, svarbiausias tikslas – tai
išsaugoti.
Buvo gera
įsitikinti, kad tokioje plačioje ir reikšmingoje kraštotyros, leidybos veikloje
mokytojams gražiai talkina jų auklėtiniai, kad auganti naujoji karta neabejinga
savojo krašto praeičiai, jį garsinusiems ir garsinantiems šviesuoliams. Tai
paliudijo ir mokinių mums paskaityti glausti pranešimai apie Bazilionų istoriją,
bazilijonus vienuolius, mokytoją, vertėją, rašytoją Barborą Mejerytę, kitus
kraštiečius ar su Bazilionais susijusius žmones. Jiems paskirtos atskiros
klasės, kuriose kaupiama ir ekpsonuojama įvairi medžiaga apie juos.
Nuoširdžiai padėkoję
R. Gorio vadovaujamai mokyklos bendruomenei už labai aktyvią ir prasmingą
veiklą, už galimybę mums su ja susipažinti, išvykome Kražių link. Kelionės metu
grupės narys R. Jurėnas papasakojo apie XIX amžiaus Kražių įvykius,
istorijoje ir literatūroje žinomus kaip Kražių skerdynės, kurias to paties
pavadinimo romane yra aprašęs iš Radviliškio kilęs rašytojas Jonas
Marcinkevičius. Didinga Kražių bažnyčia mums atsivėrė, pasipuošusi… sniegu
(Žemaitijoje tądien mus beveik visur stebino sugrįžusi žiema). Šventoriuje mus
pasitiko monsinjoras, tenykštis klebonas, kunigas Gintas Sakavičius. Jis aprodė
bažnyčią, papasakojo jos istoriją.1893 metų birželio 22 dieną caras Aleksandras
III, nepaisydamas žmonių prašymų, įsakė uždaryti ir nugriauti Kražių benediktinų vienuolyną
ir bažnyčią. Nuo rugsėjo13-osios tikintieji saugojo bažnyčią dieną ir naktį.
Lapkričio 21-osios naktį, ginant bažnyčią ir joje esantį Švenčiausiąjį sakramentą,
įvyko susirėmimas tarp tikinčiųjų ir Kauno gubernatoriaus pasivadintų
policininkų bei žandarų.
Tik tuomet,
kai gubernatoriui į pagalbą atskubėjo Dono kazokų III pulko trys šimtinės karių,
pasipriešinimas buvo palaužtas. Per susirėmimus žuvo 9 žmonės, apie 50
sužeista, 35 nuteisti kalėti. Rusijos veiksmus pasmerkė pasaulio visuomenė, bažnyčia
buvo uždaryta, bet nesugriauta ir 1910 metais vėl pradėjo veikti. Dabar
bažnyčios šventoriuje įrengta memorialinė lenta Kražių kankiniams atminti.
Vykdant
rusifikaciją, vien Žemaičių vyskupijoje buvo uždaryti 46 vienuolynai ir
bažnyčios, kai kur tikintieji tam priešinosi.
Sustojome ir Varniuose.
Žemaičių vyskupystės muziejus įsikūręs buvusios Varnių kunigų seminarijos
pastate. 1864 metais Žemaičių vyskupijos centras, kunigų seminarija ir vyskupas
Motiejus Valančius prievarta buvo iškeldinti iš Varnių į Kauną.
Po to aplankėme
Žemaitijos centrą – Telšius, džiaugėmės atsinaujinusiu miestu, didinga
Katedra, grožėjomės žemaičių kalba.
Dar mūsų laukė
Kuršėnai ir nepaprasto talento žmogus – medžio drožėjas R. Baškys. Nesuskaičiuojama
gausybė jo iš medžio išdrožtų angelų, velniukų, pranašų, mitinių būtybių, net
Seimo narių, kitų politikų sužavėjo visus; negalėjome atsistebėti šio
gražiadarbio sugebėjimais, darbštumu.
Grįžome nemažai pamatę,
sužinoje, pabendravę, įkvėpti naujų sumanymų ir dėkingi visiems, kurie mums tai
dovanojo.
Stasė
Kilbauskienė,Knygų bičiulių grupės „Beržė” narė
Vlado Adomaičio
nuotraukose – kelionės po Žemaitiją akimirkos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą