Knygos apie Vaclovą Daunorą autorė Jūratė Katinaitė. |
Kovo mėnesį Joniškio Jono
Avyžiaus viešojoje bibliotekoje užderėjo renginių, skirtų kraštiečiams. Buvo
pristatytos dvi knygos: Jūratės Katinaitės „Karalių kuria aplinka. Operos
artistas Vaclovas Daunoras“ ir Jolitos Skablauskaitės „Fatum“.
Žagarė Lietuvai ir pasauliui
išaugino daug garsių ir talentingų žmonių. Vienas iš jų, neabejotinai, yra
maestro Vaclovas Daunoras. Berniokas nuo Žagarės pradėjęs į Vilnių žygį
pėsčiomis (!) vėliau savo talentu ir balsu užkariavo ne tik sostinę, visą
Lietuvą, bet ir didžiuosius, prestižinius Maskvos, Milano, Niujorko teatrus. Pokario
metų nepritekliai subrandino tvirtą ir nenuolankią Vaclovo asmenybę, jo pasiryžimą pasiekti visas muzikos aukštumas.
Kita mūsų kraštietė Jūratė
Katinaitė LRT radijo muzikos laidų redaktorė ir vedėja pradėjo dirbti, kai
Vaclovas jau buvo emigravęs į Jungtines Amerikos valstijas. Ten su Amerikos
lietuve Egle Sodaitis kūrė savo gyvenimą, 59 metų debiutavo garsiajame Niujorko
„Metropolitan“ teatre.
Kaip sakė muzikologė, mūsų tėvų
ir mūsų karta užaugo su V. Daunoro dainomis, jos nuolat skambėjo per radiją.
Dainininkas mokėjo taip sudainuoti, interpretuoti kūrinius, kad jie paliesdavo
žmonių širdis, nepalikdavo abejingų. Todėl labai norėjosi pakalbinti garsųjį
bosą, bet jis atkakliai sakė „ne“ ir į kalbas nesileido. Tik po kelerių metų,
tarpininkaujant dainininkei Giedrei Kaukaitei, Jūratei pavyko prakalbinti žymų
kraštietį. Susitikimas baigėsi abipuse simpatija. Jūratė ne tik įrašė jautrų,
atvirą interviu su garsiuoju tėvynainiu, bet po kurio laiko iš maestro gavo
pasiūlymą užrašyti jo prisiminimus ir parašyti apie jį knygą.
Knygą „Karalių kuria aplinka.
Operos artistas Vaclovas Daunoras“ dailiai išleido R. Paknio leidykla, tačiau
leidėjai nenumatė tokio Lietuvos žmonių meilės pliūpsnio maestro Vaclovui
Daunorui. Pirmojo tiražo neužteko Vilniaus knygų mugei, o antrojo likučiai buvo
išsaugoti joniškiečiams ir parduoti po knygos pristatymo bibliotekoje.
Tiesa, bus ir trečias tiražas,
bet knygos kelionė po Lietuvą tik prasidėjo. Vasara ji bus pristatyta Žagarės
vyšnių festivalyje. Čia tikimasi ir garbingiausio svečio – Vaclovo Daunoro
apsilankymo.
Su puikiu rašytojos debiutu
Jūratę Katinaitę sveikino jos buvę mokytojai, klasiokai, bičiuliai, giminės.
Joniškio rajono savivaldybės mero pavaduotoja Vaida Aleknavičienė palinkėjo
knygos autorei: „ne planuoti savo darbus, o svajoti“, nes, kaip sakė pati
Jūratė, iš planų kartais Dievas pasijuokia, o svajonės pildosi.
Vakarą užbaigė Vaclovo Daunoro
įrašas − Pilypo arija iš D. Verdi operos „Don Karlas“, tikras brangakmenis
operos karaliaus karūnoje.
Kovo 28 d. Joniškio viešojoje
bibliotekoje vyko vakaras, kraštietei rašytojai Jolitai Skablauskaitei atminti.
Tik prieš metus Anapilin iškeliavusi rašytoja nebesulaukė savo naujausios
knygos pasirodymo, likimas Jolitai nebuvo gailestingas. Tačiau knygos redaktorė
Janina Riškutė sudėjusi daugiau nei 30 metų rašytus apsakymus ir noveles į knygą pavadino ją „Fatum“
(lotyniškai „fatum“ reiškia likimą). Taip autorės, redaktorės ir likimo valia
pasaulį išvydo dvyliktoji Jolitos Skablauskaitės knyga. Renginyje noveles iš
knygos skaitė Irena Plaušinaitytė.
Rašytojos studijų Vilniaus dailės
institute kurso draugė Marija Kuodienė kalbėjo, kad Jolita visada buvo
originali, paslaptinga, mergina su polėkiu. Ji dar studijuodama jautė potraukį
rašyti, kurti. Nieko stebėtino, kad 1986 metais pasirodžiusi „Tik šviesūs
paukščiai naktyje“ atnešė autorei pripažinimą. Ji buvo priimta į Lietuvos
rašytojų sąjungą ir norėjo atsidėti tik rašymui. Tačiau gyvenimas pakoregavo
Jolitos planus, besikeičiant santvarkoms knygas leisti buvo sunku ir
nepelninga. Jolita ilgą laiką dirbo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje,
pašlijus tėvų sveikatai, grįžo į Joniškį slaugyti mamos. Su mama jas siejo
ypatingas ryšys. Marija pasakojo, kad kartą, kai tėvai buvo susitaupę pinigų
stogui, o Jolitai reikėjo rašomosios mašinėlės, mama nedvejodama atidavė
pinigus Jolitai, nes tikėjo jos talentu, norėjo, kad ji rašytų ir leistų
knygas.
Pačiai Jolitai sunku buvo
patikėti savo talentu, ji nuolat save lygino su kitais, pergyveno, kad jai
sėkmei pasiekti reikia kur kas daugiau pastangų ir darbo, nei kitiems.
Jolitos vaikystė, mokslo metai
prabėgo Joniškyje, ji su tėvais gyveno Varpo gatvėje. Paskutinieji jos gyvenimo
metai praleisti Joniškio parapijos globos namuose „Santara“. Joniškio
literatams, visuomenininkams kilo idėja bevardį skverelį netoli tų vietų
pavadinti rašytojos Jolitos Skablauskaitės vardu. Kaip sakė jos bičiulė Marija:
jei Vilniuje yra skverelis pavadintas Jurgos Ivanauskaitės vardu, tai Joniškyje
tikrai galėtų būti – Jolitos Skablauskaitės. Savo kūryba ji tikrai nusipelnė
tokios garbės ir įamžinimo.
Renginyje kalbėjusi Joniškio
rajono savivaldybės mero pavaduotoja Vaida Aleknavičienė sakė, kad idėja bus
svarstoma savivaldybės taryboje.
Dainomis vakarą puošė Aistė
Tuminaitė ir Jolita Gubevičiūtė.
Tą pačią dieną Joniškio „Saulės“
pagrindinėje mokykloje (buv. Joniškio 2-oji vidurinė) vienam lietuvių kalbos
kabinetui suteiktas, šią mokyklą baigusios rašytojos Jolitos Skablauskaitės
vardas. Juostelę perkirpo idėjos iniciatorė, poetė Regina Briedytė.
Vijoleta Kuprevičienė
Ritos Mačiukienės nuotraukos
Jolitos Skablauskaitės knygos
„Fatum“ pristatyme kalbėjo redaktorė Janina Riškutė, menotyrininkė Marija
Kuodienė, skaitovė Irena Plaušinaitytė.
|
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą