Pristatyti Vietovardžių metus įprasminantys darbai

Lapkričio 21 d. Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje pristatyti net du darbai, į kuriuos sudėti išnykusių kaimų ir viensodžių pavadinimai.

2019-uosius Seimas paskelbė Vietovardžių metais, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į nykstančius vietovardžius, kurie yra Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė, jos piliečiai. Anot mokslininkų, senuosiuose kaimų ir vienkiemių pavadinimuose glūdi etnologinė, lingvistinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis.

Vakarą pradėjusi Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos darbuotoja Nijolė Kančauskienė pristatė iliustruotą elektroninį išteklių „Dingstantys vietovardžiai: Kelmės krašto išnykusių kaimų sąvadas“, kuris sukurtas įgyvendinant projektą „Koja kojon su vaikais ir anūkais. IRT mokymai vėlyviesiems naujųjų technologijų vartotojams“ (pagrindinė rėmėja Lietuvos kultūros taryba, dalinai projektą rėmė Kelmės rajono savivaldybė). Šį Vietovardžių metams paminėti skirtą elektroninį išteklių biblioteka kūrė kartu su projekto partnerėmis devyniomis rajono bendruomenėmis (Grinių, Junkilų, Karklėnų, Kolainių, Liolių, Pašilėnų, Šaltenių, Vaiguvos, Žalpių)  bei kūrybinių industrijų atstovais. Išteklių sudaro pagal seniūnijas suskirstyti išnykusių kaimų ir viensodžių pavadinimai (iš viso sąraše yra 320 pavadinimų), o kai kurie iš jų papildyti informacija iš įvairių spausdintinių šaltinių. Beje, sąvadas yra iliustruotas nuotaikingomis animacijomis bei projekto mokymų metu specialiai sukurtomis skaitmeninėmis nuotraukomis ar piešiniais, kuriuos, atrasdami įvairias kompiuterines programas, sukūrė projekto dalyviai – vėlyvieji naujųjų technologijų vartotojai.

N. Kančauskienė sakė, kad elektroninis išteklius nėra baigtas, jį visada bus galima pildyti, taisyti, nes ir išnykusių kaimų sąrašai kinta – juose, deja, atsiranda naujų pavadinimų, o ir atvirkščiai – į išnykusį viensodį ar kaimą, atsikelia gyventi naujakuriai. Ji vylėsi, kad Kelmės krašto išnykusių kaimų sąvadas bus įdomus krašto žmonėms, ir paragino vakaro dalyvius prisidėti prie tolesnio sąvado redagavimo bei pildymo.

Antrasis renginyje pristatytas leidinys – Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentės, mokslų daktarės Filomenos Kavoliutės sudaryta knyga „Žemė prašo nepamiršti vardų. Mūsų mirusių kaimų knyga“. Leidinys išleistas privačių aukotojų ir rėmėjų lėšomis, o jį pristatė vienas iš rėmėjų, visuomenininkas, Skruzdėlynės viensėdyje gyvenantis Marijus Čekavičius.

Pasak knygos sudarytojos F. Kavoliutės, „Mūsų mirusių kaimų knyga“ – tai sovietmečiu, o ir po jo iš valstybinių apskaitinių duomenų išbrauktų gyvenamųjų vietovių sąvadas − sunaikintų, sunykusių Lietuvos kaimų sąrašas.“ Knygos pirmoje dalyje pateikiami Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui atsiųsti rajonų, apylinkių Darbo žmonių deputatų tarybų Vykdomųjų komitetų sprendimai, atsakymai. Antroje dalyje pateikiamos negausios vienkiemių naikinimą skaudžiai išgyvenusių žmonių atsiminimai, iliustruoti fotomenininkų Stasio Padalevičiaus ir Algimanto Maskoliūno nuotraukomis. Trečiame skyriuje pateikiamas sovietmečiu sunaikintų, sunykusių ir iš valstybinių apskaitinių duomenų išbrauktų kaimų ir viensėdžių sąvadas, parengtas pagal LTSR AT ir Vyriausybės žiniose skelbtus įsakus. Nepriklausomybės metais iš gyvenamųjų vietovių sąrašų išbrauktų kaimų, viensėdžių sąrašai, parengti pagal LR Vyriausybės nutarimus, pateikiami po išbrauktųjų sovietmečiu, prie kiekvieno rajono pagal seniūnijas.

Vakaro dalyvius labiausiai domino ta knygos dalis, kurioje sudėti išnykusių Kelmės rajono kaimų ir viensėdžių pavadinimai. M. Čekavičius peržvelgė kai kurių vietovardžių pavadinimus, išsakydamas savo nuomonę arba ragindamas susirinkusiuosius paspėlioti apie galimą jų kilmę, pasidalijo įdomiomis įžvalgomis apie mūsų istorinę praeitį, ragino nepamiršti senųjų tradicijų, būti savo krašto patriotais.

Renginyje dalyvavusi LR Seimo nario Juozo Rimkaus padėjėja Janina Skeberdienė pasidžiaugė tiek knyga, tiek ir bibliotekos parengtu elektroniniu Kelmės krašto išnykusių kaimų sąvadu bei pasveikino pagrindinę šio projekto įgyvendintoją Nijolę Kančauskienę.

Virginija Navikienė, Nijolė Kančauskienė