Gamtosaugos
idėjos – mokinių piešiniuose
Sveikinamąjį žodį tarė projekto iniciatorė, kultūrinės
veiklos vadybininkė ryšiams su visuomene Jurgita Januševičiūtė-Taralė. Projektas
jau antrus metus finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Šiaulių miesto
savivaldybės sėkmingai tęsia veiklas. „Mūsų neatsakingas, lengvabūdiškas
elgesys daro labai didelę žalą gamtai, tad svarbu jaunus žmones mokyti
sąmoningumo ir atsakingumo“, – apie pagrindinę projekto idėją pasakojo projekto
iniciatorė. Šiemet pasirinkta projekto tikslinė auditorija – 7–8 klasių Šiaulių
miesto ir rajono mokiniai. Šis projektas yra tęstinis, sėkmingai vykdomas jau
antrus metus. Šių metų projekto ašis – piešinių konkursas „Išsaugokime rytojų“.
Dalyviai kūrė piešinius apie gamtosaugą, ekologijos
problemas, stengėsi atskleisti, kokia yra ar turėtų būti gamta. Kurti piešinius
padėjo ir dailininkė Sigutė Ach, surengusi mokiniams tris dailės užsiėmimus,
kuriuose mokė, kaip, panaudojant akvarelę, piešti gamtos motyvus – augalus,
gyvūnus ir kt. J. Januševičiūtė-Taralė pasidžiaugė, kad mokiniai noriai įsitraukė
į konkursą bei sužavėjo savo kūrybinėmis įžvalgomis apie gamtą. Gauta labai
gražių ir meniškų piešinių, tad komisijai buvo sudėtinga išrinkti geriausius
darbus. 12 geriausių kūrinių išspausdinta 2022 metų kalendoriuje, kurio viršelį
puošia Sigutės Ach piešinys. J. Januševičiūtė-Taralė seminaro dalyviams pristatė
piešinių konkurso laureatų darbus, kurie atsidūrė kalendoriuje.
Mokyklos
kelionė gamtosaugos link
Pirmąjį pranešimą skaitė Šiaulių Normundo Valterio
jaunimo mokyklos neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja Lina
Mendelienė ir geografijos mokytoja Jurgita Lukošienė. Šiaulių Valterio jaunimo
mokykla prie Gamtosauginės mokyklos švietimo fondo prisijungė dar 2005 metais,
mokykla net 16 kartų apdovanota aukščiausiuoju programos apdovanojimu – Žaliąja
vėliava! „Mokykla turi savo gamtosauginį komitetą, atlieka auditus, sudaromas
veiksmų planas, taip pat vykdomi gamtosauginiai projektai“, – apie mokyklos
kelią gamtosaugos link pasakojo pranešėjos. „Dalyvavimas bibliotekos projekte mokyklai
buvo labai naudingas kaip papildoma galimybė, gaunat Žaliąją vėliavą“, –
džiaugėsi bendradarbiavimo sėkme pranešėjos. Buvo pristatytos mokyklos
gamtosauginės sritys: atliekos, energija, vanduo, bioįvairovė ir gamta, sveika
gyvensena. Mokykla, kaip pasakojo L. Mendelienė, „analizuoja“ savo šiukšles, renka
elementus, elektroniką, dalyvauja prie įvairiose akcijose („Mes rūšiuojam“,
„Darom“ ir kt.). Mokykla gali pasigirti rūšiavimo konteineriais ir net turi
savo taromatus, kur mokiniai rūšiuoja plastiką, o tarą vėliau priduoda bei
renka pinigus, už kuriuos kas nors nuperkama mokiniams. „Ši mokykla –
vienintelė mokykla Šiauliuose, turinti tokias dideles žaliąsias zonas“, – pasakojo
L. Mendelienė.
Mes
kiekvienas esame atsakingi
Antrąjį seminarą skaitė Giedrius Bučas – socialinės iniciatyvos
„Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas, Pokyčių lyderis, visuomenininkas, socialinis
verslininkas. Žygio pėsčiomis aplink mūsų šalį „Už švarią Lietuvą“
iniciatorius, įvairių kitų iniciatyvų, meninių instaliacijų autorius. „Pagrindinės
globalinės pasaulio problemos yra susidariusios dėl perteklinio vartojimo“, – Jungtinių
tautų organizacijos išvadas citavo pranešėjas. G. Bučas akcentavo Žaliojo kurso
naudą, teigė, kad tai yra puiki
iniciatyva, leidžianti eiti tvarumo link. Pranešėjas išskyrė pagrindinius
Žaliojo kurso tikslus: iki 2050 m. grynasis
šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui, ekonomikos augimas
būtų atsietas nuo išteklių naudojimo, nebūtų
nuošalyje paliktas nė vienas žmogus ir nė viena vietovė. „Kiekvienas dalykas
paimtas iš gamtos išbalansuoja ekosistemą“ – teigė G. Bučas. „Juk tai apima
naftos gamybą, miškų kirtimą, iškasenų kasimas – tai labai drastiškas ir stiprus
žmogaus įsikišimas į gamtą“, – teigia G. Bučas.
Apie
knygų reikšmę mokant sąmoningumo apie gamtą
Seminare pranešimą „Knygų reikšmė formuojant jauno asmens vertybines nuostatas gamtosaugos
tema“ skaitė rašytoja Neringa Vaitkutė. Jos teigimu, žmonės, skaitantys savo
malonumui, labiau pasižymi empatija, yra dažniau linkę savanoriauti įvairiuose,
taip pat ir gamtosauginiuose projektuose. Tad knygų mylėtojai aktyviau
savanoriškai prisideda prie aplinkos gerovės. „Edukacinės knygos, žinynai yra
labai svarbūs. Jie leidžia ne tik vykstančių pasaulyje reiškinių prigimtį, bet
ir ilgainiui geriau suvokti žmogaus vietą gamtoje“, – kalbėjo N. Vatkutė. O
mokiniams, norintiems geriau pažinti Lietuvos gamtą, jos gyvenimą, rašytoja
rekomendavo skaityti gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygas. O štai
norintiems į gamtos pasaulį pažvelgti per humoro prizmę, rekomenduota skaityti
gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygą „Visa tiesa apie gyvūnus“. Taip pat
pranešėja patarė prisiminti ir suomių rašytojos Tuvės Janson knygas apie
Muminukus: „šitokio pasaulio, kuris aprašomas šiuose knygose, trokšta
kiekvienas iš mūsų“, – pasakojo rašytoja ir pridūrė, kad ir jai pačiai gamta
yra labai artima, mat augo kaime ir tikroje miškų ir pievų apsuptyje. Todėl
gamtos motyvai labai ryškūs ir pačios rašytojos kūryboje. „Knygos suteikia
vaikams galią ne tik pažinti pasaulį, bet ir sustiprina troškimą jį išsaugoti“,
– teigė N. Vaitkutė.
Apibendrinant galima teigti, kad, norint gyventi
tvariau, pirmiausia reikia pradėti nuo savęs: mažinti vartojimą, prieš perkant
pagalvoti, ar to pirkinio mums tikrai reikia, atsisakyti plastiko arba bent
sumažinti jo naudojimo kiekį. Žinių apie gamtą ir sąmoningumo, kad turime ją ne
tik mylėti, bet ir saugoti, jau nuo vaikystės galima pasisemti iš knygų. O
šiandien pradėti gyventi tvariau galima kasdien laikantis šių paprastų 5
taisyklių: atsisakyti, sumažinti, panaudoti dar kartą, rūšiuoti ir kompostuoti.
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos
informacija
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą