Konferencija „Liudvikas Adomas Jucevičius ir jo pėdsakai lietuvių kultūros kūrimo kelyje“

Šiemet minime etnografo, tautosakininko, literato, istoriko, publicisto, vertėjo, dvasininko, lietuvių raštijos veikėjo Liudviko Adomo Jucevičiaus 210-ąsias gimimo metines. Liudvikas Adomas Jucevičius gimė 1813 m. gruodžio 15 d. dvarininkų Radavičių Pakėvio dvare, Vaiguvos valsčiuje (Kelmės r.), todėl vėliau pasirašinėjo Liudviko iš Pakėvio (Ludwik z Pokiewia) slapyvardžiu. Per trumpą, vos 33-ejų metų gyvenimą (mirė 1846 m.), šis darbštus žemaitis prisidėjo prie lietuvių etnografijos ir tautosakos rinkimo bei populiarinimo, literatūros ir lietuvių kalbos tyrinėjimo, grožinių kūrinių vertimo iš lenkų į lietuvių kalbą, o lietuvių liaudies dainas išvertė į lenkų kalbą.

Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka rugsėjo 29 d. į Pakėvį sukvietė krašto istorijai neabejingus žmones. L. A. Jucevičiaus pagerbimas prasidėjo padedant gėlių prie jo atminimui įamžinti skirto paminklinio akmens, kurio aplinką sutvarkė Pakėvio kaimo bendruomenė. Pakėvio dvare surengtoje mokslinėje konferencijoje „Liudvikas Adomas Jucevičius ir jo pėdsakai lietuvių kultūros kūrimo kelyje“ buvo pristatytas bibliotekos darbuotojų sukurtas vaizdo projektas „Mokytas žemaitis Liudvikas Adomas Jucevičius“, pasakojantis apie L. A. Jucevičių ir jo nuveiktus darbus, perskaityti šeši pranešimai. Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros docentas Domininkas Burba pranešime „L. A. Jucevičiaus darbų sklaida ir populiarumo priežastys“ apžvelgė L. A. Jucevičiaus darbų viešinimą įvairiuose XIX a. pirmosios pusės leidiniuose bei tų darbų vertinimus. To paties universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Saulius Pivoras pranešime „L. A. Jucevičiaus politinė ideologija“ atskleidė L. A. Jucevičiaus politines pažiūras, visuomeninę viziją, principines tapatybės nuostatas. Vilniaus universiteto profesorė Brigita Speičytė pranešime „Liudvikas Adomas Jucevičius – Česlovo Milošo poemos „Kur saulė teka ir kur leidžiasi“ veikėjas“ nagrinėjo, kokius atminties poreikius L. A. Jucevičiaus figūra išreiškia minėtame Č. Milošo kūrinyje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Radvilė Racėnaitė pranešime „Lietuvių mitologiniai tikėjimai L. A. Jucevičiaus raštuose“ pabandė L. A. Jucevičiaus veiklą vertinti jo epochos kontekste, to paties instituto mokslo darbuotoja Jurga Sadauskienė pristatė Jucevičiaus rinkinį „Lietuvių dainos“ bei jo vertinimą sociokultūriniu požiūriu, o jos kolegė Dalia Zaikauskienė apžvelgė L. A. Jucevičiaus rinkinį „Lietuvių liaudies priežodžiai“ paremiografijos aspektu, išsamiai paaiškino tautosakininko užrašytus posakius.

Konferencijos metu veikė fotografijų paroda „Pakėvis – Liudviko Adomo Jucevičiaus gimtinė“ bei dokumentų paroda „Liudvikas iš Pakėvio ir jo darbai“, kur ypatingą vietą užėmė originali L. A. Jucevičiaus knyga „Žemaičių žemės prisiminimai“, išleista 1842 m., ir kurią parodai paskolino Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejus. Konferencijos dalyvius koncertu džiugino Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis.

Projektą „Liudvikas Adomas Jucevičius ir jo pėdsakai lietuvių kultūros kūrimo kelyje“ finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kelmės rajono savivaldybė.

 

Nijolė Kančauskienė