Kraštotyros ekspedicija „Radviliškio sinagogų paieškos“

Radviliškio viešoji biblioteka nuolat domisi Radviliškio krašto istorija, kurioje savitą puslapį yra įrašę čia gyvenę žydai. Kraštotyros-leidybos skyriuje yra saugomas aplankas „Radviliškio krašto žydai“. Šia tema buvo spausdinti straipsniai Viešosios bibliotekos leidžiamame kultūros ir istorijos žurnale „Radviliškio kraštas“. Tęsdamos anksčiau pradėtus darbus, Viešosios bibliotekos Kraštotyros-leidybos skyriaus darbuotojos lapkričio 15 d. surengė ekspediciją „Radviliškio sinagogų paieškos“, kurios metu buvo aplankyti garbaus amžiaus sulaukę radviliškiečiai. Jie papasakojo apie mūsų mieste veikusius žydų maldos namus.

Ekspedicijos tikslas – papildyti bibliotekos Kraštotyros fondą informacija apie žydų sinagogas, gyvavusias Radviliškyje. Ekspedicijoje dalyvavo Radviliškio viešosios bibliotekos darbuotojos, istorijos mokytoja ekspertė Laima Maminskienė, Turizmo informacijos centro vadybininkė Dovilė Šerpetauskienė.

Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad apie 1886 metus Radviliškyje veikė 2 sinagogos. Lietuvos istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Regina Laukaitytė, peržiūrėjusi sudarytą Lietuvos sinagogų ir maldos namų sąrašą, kuriame fiksuojama padėtis 1939 metais, teigė, kad Radviliškyje tuo laikotarpiu buvo tik viena sinagoga.

Radviliškiečių Petro Jankausko ir Lėjos Šeštokienės užrašytuose prisiminimuose sakoma, kad žydų sinagoga buvo medinė, keturkampės formos, dviejų aukštų ir stovėjo miesto centre, toje vietoje, kur įsikūręs turgelis.

Ekspedicijos metu buvo aplankyta radviliškietė Marytė Bulzgytė-Sesickienė, gyvenanti Eglių gatvėje. Ji pasakojo, kad būdama vaikas matydavo, kaip žydai eidavo melstis į prie geležinkelio esančius namus. Galbūt ir ten galėjo stovėti sinagoga.

Per socialinius tinklus bibliotekininkės bendravo su kraštiečiu rašytoju Svajūnu Sabaliausku-Geladuoniu, kurio teigimu, sinagoga stovėjo Jaramino gatvėje. Kraštietis tvirtino, kad tai sužinojęs iš ten kurį laiką gyvenusios moters – tame name netgi buvo išlikę gana autentiškų daiktų, menančių sinagogos egzistavimą.

Viena iš ekspedicijos dalyvių – istorijos mokytoja ekspertė Laima Maminskienė – pasidalijo savo giminaičių Stasio Steponaičio, Onos Steponaitienės ir Reginos Kornilaitės prisiminimais apie Jaramino gatvėje esantį pastatą. Jame, manoma, veikė mokykla.

Visi ekspedicijos dalyviai džiaugėsi galėję pabendrauti su radviliškiečiais, išgirsti jų pasakojimų, išklausyti įvairių nuomonių. Be galo sunku dabar tiksliai pasakyti, kiek iš tikrųjų Radviliškyje būta sinagogų, todėl nesiekiame daryti išvadų, apibendrinimų, nes neturime tikslių įrodymų, tačiau jau buvo žengtas žingsnis, siekiant papildyti kraštotyros fondą ir turimą informaciją apie mūsų mieste gyvenusius žydus.

Visa sukaupta informacija apie ekspediciją bus saugoma Radviliškio viešosios bibliotekos Kraštotyros-leidybos skyriuje.

Viešosios bibliotekos inf. ir nuotr.