Seminaras apie autorių teises ir dirbtinį intelektą Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje

Jau trečius metus Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka įgyvendina projektus, kurių metu vyksta paskaitos ir mokymai įvairiomis autorių teisių apsaugos temomis. Rugsėjo 25 d. Bibliografijos-informacijos skyriuje (Aido g. 27) surengtas seminaras „Dirbtinis intelektas ir autorių teisių pažeidimai“, kurį bibliotekos darbuotojams vedė asociacijos LATGA Teisės skyriaus vadovė Radvilė Bieliauskienė.

Dirbtinis intelektas (DI) ir autorių teisės – tai gana nauja tema, kuri pastaruoju metu darosi vis aktualesnė. Nors kai kurios iš šių technologijų egzistuoja daugiau nei 50 metų, pats didžiausias proveržis, parodęs, kad tai gali būti susiję su kūryba ir naudojama kūrybai, įvyko maždaug 2016-aisiais. Dabar vis dažniau skaitmeninėje erdvėje matome su DI sukurtus objektus, po truputį ir patys imame naudoti DI įrankius savo kasdieninėje veikloje. Tad seminaro metu buvo svarbu ir įdomu daugiau sužinoti, kaip gimsta ne žmogaus kūrybinėmis galiomis sukurti kūriniai ir kokie iššūkiai bei problemos lydi šį procesą, įgyti platesnį suvokimą apie DI teisinį reguliavimą Lietuvoje bei kitose Europos Sąjungos šalyse.

Seminaro pradžioje lektorė trumpai aptarė esminius autorių teisių apsaugos aspektus. Pasak jos, atsiradus DI, iki šiol veikusi gerai sustyguota sistema griūva, nes kol kas nei Lietuvoje, nei ES nėra stipraus teisinio naujosios technologijos reguliavimo. Pristačiusi seminaro dalyviams šiuo metu su DI įrankiais sugeneruotą turinį reglamentuojančius dokumentus, R. Bieliauskienė pasakojo, kad ES šiuo metu yra sprendžiami autorių teisių licencijavimo klausimai.

Greta teisinio reguliavimo didelį iššūkį kelia autorinių kūrinių panaudojimas DI apmokymui, pajamų sumažėjimas dėl technologijų sugeneruoto turinio konkurencijos, tikruosius kūrinius naudojant sukuriami plagiatai. Pasak lektorės, kasmet DI sukurtų objektų kokybė gerėja, tad ateityje galime nebesugebėti atskirti, kieno tai sukurta – technologijų ar žmogaus. Jos nuomone, turėtų būti pateikta informacija, kad žiūrime DI sugeneruotą vaizdą, tačiau kol kas nėra tai reglamentuojančių dokumentų. Seminaro dalyviams lektorė pristatė Lietuvoje autorius vienijančios asociacijos LATGA bei užsienio šalyse atliktų tyrimų rezultatus. Jos nuomone, didžiausia grėsmė šiuo metu kyla audiovizualinių kūrinių autoriams: reklamoms, filmams muziką sugeneruoja DI, o daug šioje srityje dirbančių žmonių netenka darbo. Net 84 proc. Lietuvos ir 71 proc. užsienio šalių autorių čia mato didelę grėsmę. Skaičiuojama, kad 2028 m. autorių pajamos gali sumažėti 27 proc. Pasak lektorės, vyksta diskusijos, kokį statusą suteikti DI sugeneruotiems kūriniams. Šalys šį klausimą sprendžia labai įvairiai. Europos Sąjungoje laikomasi nuostatos, kad autorių teisių apsauga taikoma tik žmogaus sukurtiems kūriniams. Pabaigoje LATGA Teisės skyriaus vadovė davė patarimą – prieš naudojantis DI įrankiu, būtina pasigilinti, ar jis saugus, kad nebūtų rizikos atsirasti plagiatui. Vis dėlto visi seminaro dalyviai sutarė, kad nepaisant inovatyvių technologijų, žmogaus darbas, jo kūrybinė veikla turi išlikti didžiausia vertybe.

Seminaras organizuotas įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės finansuotą projektą „Biblioteka.DI: autorių teisių kompetencijų stiprinimas dirbtinio intelekto kontekste“.

 Eugenija Mačiulienė

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos

Bibliografijos-informacijos skyriaus vyresn. bibliografė