Rugsėjo 21 d. Užvenčio kraštotyros muziejuje pristatyta užventiškio Lauryno Giedrimo istorinė knyga „Užvenčio parapijiečiai 1836–1861 metais: kas jie ir kaip jie gyveno?“ (išleido Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka, maketavo ir spausdino UAB „Šiaulių spaustuvė“). Knygos leidybą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Kelmės rajono savivaldybė.
Laurynas Giedrimas knygos baigiamajame žodyje rašo: „Istorijos knygose, įamžinančiose svarbias sukaktis, dažnai minimi žymūs, visuomenei nusipelnę asmenys. Tačiau beveik niekada neprisimenami paprasti provincijos gyventojai... Būtent todėl ši knyga yra ne apie Užvenčio parapiją, bet apie Užvenčio parapijiečius“. Pristatydamas knygą, jos autorius sakė, kad 1836–1861 metai pasirinkti dėl to, kad šis laikotarpis apima gyventojų kartą (dvidešimt penkerių metų laikotarpį), kuri gyveno prieš pat baudžiavos panaikinimą. Du didžiausi klausimai į kuriuos knyga ir atsako yra šie: pirmasis – kas yra minėtu laiku gyvenę parapijiečiai, kokiam luomui jie priklausė, kokią religiją išpažino, antrasis klausimas – kaip jie gyveno: jų pasiskirstymas Užvenčio parapijoje, santuokų sudarymo ypatumai, pagrindiniai šeimų modeliai, parapijiečių raštingumo lygis ir pan.
Atliekant 1836–1861 m. gyvenusių Užvenčio parapijiečių namų ūkio tyrimus, buvo surinkta labai didelė, įdomi ir išsami informacija, išstudijuota gausybė mokslinės (istorinės, etnologinės ir kt.) literatūros, naudotasi daugybe informacinių šaltinių: metrikų knygomis ir parapijiečių sąrašais, bajorų, dvasininkų ir dvarų dokumentais ir pan.
Knygoje Laurynas Giedrimas išsamiai nagrinėja ir aprašo parapijos teritoriją, gyventojų gimstamumą ir mirtingumą, raštingumo problemas, kilmingųjų (dvarininkų ir smulkiųjų bajorų), valstiečių, dvasininkų gyvenimus, jų tarpusavio santykius, namų ūkių gyvavimo subtilybes, parapijiečių siekius ir likimus, pristato iš parapijos kilusius to laikotarpio šviesuolius ir daugybę kitų įdomių faktų.
Keletą jų norisi paminėti: XIX a. viduryje Užvenčio parapijai priklausė dabartinės Vidsodžio parapijos teritorija arba jos dalis ir dabartinė Kolainių teritorija. 1836–1861 metais Užvenčio parapijoje gyveno daugiau negu 3,5 tūkst. gyventojų. Gimstamumo rodiklis tuometinėje parapijoje, pavyzdžiui, 1842 m. buvo 48 prom. (promilė – (lot. pro mille – nuo tūkstančio) – tūkstantoji kurio nors dydžio dalis, dešimtoji procento dalis) t. y. panašus į šiandieninės Afrikos valstybių gimstamumo rodiklius – 2018 m. Angoloje bendrasis gimstamumo rodiklis buvo 44,3 prom. Mirtingumas Užvenčio parapijoje buvo taip pat itin aukštas – 1842 m. jis siekė 38 prom., kai kuriais metais būdavo dar aukštesnis. Šiandien tokio aukšto bendrojo mirtingumo rodiklio nėra jokioje pasaulio valstybėje.
Aptariamuoju laikotarpiu tiek bajorijos, tiek valstiečių santuokos buvo vėlyvos: bajorai vyrai tuokdavosi vidutiniškai sulaukę 32,6 metų, moterys – 25,8, valstietės moterys pirmą kartą tekėjo sulaukusios vidutiniškai 25,6 metų, vyrai – 31,5 metų. Valstiečiai savo antrąją pusę dažniausiai surasdavo gimtojoje parapijoje.
Užvenčio klebonais buvo skiriami jau pagyvenę dvasininkai, kurie parapiją valdė iki mirties. Aptariamuoju laikotarpiu parapijoje darbavosi 4 klebonai.
Knygoje aprašyti Užvenčio parapijos dvarų (Užvenčio, Kentralių, Guravos, Želvių, Čiotiškių, Užvarmio, Šlumpių, Spyglių ir kt.) bei jų savininkų istorijos.
Lauryną Giedrimą sveikino Užvenčio seniūnijos seniūnas Linas Mačernius, rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė (ir taip pat užventiškė) Rima Rimdeikienė, pirmoji mokytoja Onutė Jankauskienė, Lauryno dėstytoja profesorė Rita Regina Trimonienė, Žemaitės viešosios bibliotekos atstovai, artimieji, bičiuliai, kiti užventiškiai.
Nijolė Kančauskienė, Kelmės Žemaitės biblioteka
Nuotrauka Rolando Kančausko
Vaizdo reportažas iš pristatymo
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą