1934 metais baigusį Mielaičių pradinę mokyklą, tėvai savo vyriausią sūnų norėjo palikti ūkyje, dirbti žemės darbų, tačiau atkaklus vaiko siekimas mokytis ir mokytojos Rozalijos Aleksieriūtės rekomendacija paskatino juos leisti Jonuką į Joniškio gimnaziją.
„Nuo aštuonerių metų amžiaus jau tvirtai žinojau, kuo būsiu. Vaiko fantazija kartais bandydavo paversti mane agronomu, karininku ar kunigu, bet netrukus vėl grąžindavo į rašytojo kėdę“, - rašė J. Avyžius prisimindamas mokyklos laikus. Dar besimokydamas gimnazijoje, Jonas Avyžius garsėjo, kaip labai apsiskaitęs, gerai literatūrinius rašinius rašantis moksleivis. Pirmasis kūrinėlis „Už grotų“ išspausdintas žurnale „Blaivybė ir sveikata“ 1938 metais.
Pradėti žurnalisto karjerą (buvo kviestas dirbti į „Valstiečių laikraščio redakciją) sutrukdė prasidėjęs karas, Jonas Avyžius liko Mėdginuose. „Iki 22 metų amžiaus, kol su būriu savo kaimo vaikinų išvykome į armiją, dirbau tėvų ūkyje. Šienavau, pjoviau javus, vežiau mėšlą. Nėra tokio ūkiško darbo, kurio nemokėčiau.“ Reiktų pridurti, kad rašytojas ne tik mokėjo, bet ir mėgo dirbti žemės ūkio darbus. Vėliau savo sodyboje Prūdiškės kaime (Švenčionių rajonas) prižiūrėjo sodą, bitininkavo.
1944 metais J. Avyžiui teko užsivilkti kareivio uniformą, patirti karo siaubą Kuršo fronte.
Po karo dirbo Radijo komitete jaunimo valandėlių redaktoriumi, vėliau – žurnalistu „Jaunimo gretų“ žurnale ir tris metus laikraščio “Tiesa“ redakcijoje. 1948 metais išleido knygą „Pirmosios vagos“ ir tai paskatino jį pradėti rašytojo profesionalo kelią. „Kartais, peržvelgdamas savo gyvenimą, pagalvoju, kad pernelyg anksti pasidariau profesionaliu rašytoju. Reikia turėti polinkio į avantiūrizmą, kad, išleidęs ploną apsakymų ir apybraižų knygelę, išdrįstum mesti darbą ir atsidėti grynai kūrybai“, - rašė J. Avyžius 1984 m.
Rašytojui knygos buvo, kaip vaikai, jų suaugusiems parašė 16, o vaikams – 20. Garsiausi romanai: „Į stiklo kalną“ (1961), „Kaimas kryžkelėje“ (1964), Sodybų tuštėjimo metas“ ( 1970, T. 2- 1989), „Chameleono spalvos“ (1978), „Degimai“ (1982), jau po rašytojo mirties išleisti nebaigti kūriniai „Ir išmuš tavo valanda“ (2002) ir „Viskas praeina; Neapykanta grūdinti“ (2003).
Gerai žinomos knygelės vaikams: „Aštuonetas iš Trepsės namų“, „Didžiojo Užutekio gyventojai“, „Bardo nuotykiai ir žygiai“, „Kaip kurmis amatą keitė“, „Bėkim, žvėrys, pažiūrėti“, „Gėlė mažylė“, „Geležinis nykštukas“, „Juodažvaigždis arkliukas“, „Mažos pasakos“, „Melagėlio botagėlis“, „Neklaužada Kastytė“, „Neregėta gėlė“, „Šarkos gudrybė“ ir kt.
Už romaną „Sodybų tuštėjimo metas“ Jonui Avyžiui 1976 m. paskirta Lenino premija – aukščiausias to meto literatūrinis apdovanojimas. Romanas išleistas daugiau nei 25 pasaulio kalbomis. Šis ir kiti romanai nusipelnė aukščiausių oficialių įvertinimų Lietuvoje, buvo leidžiami didžiuliais tiražais, ekranizuojami, ne kartą tapo labiausiai skaitomiausiomis knygomis .
Prasidėjus Atgimimo laikotarpiui Jonas Avyžius nedvejodamas rėmė Sąjūdžio idėjas. 1996 metais pagal Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių ) sąrašą jis išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, kaip vyriausias amžiumi Seimo narys, pirmininkavo pirmajam šios kadencijos parlamento posėdžiui, dirbo Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Už nuopelnus Lietuvos valstybei ir jos kultūrai Jonas Avyžius apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.
Rašytojas mirė 1999 metų liepos 7 d., palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.
Rašytojas Jonas Avyžius buvo dažnas svečias gimtinėje, jis sakė, kad „čia, derlingos Šiaurės Lietuvos lygumose, mano šaknys, teikusios daugiausia peno kūrybos medžiui...“
*****
Balandžio 19 d. Viešojoje bibliotekoje Jono Avyžiaus jubiliejui paminėti buvo surengtos integruotos pamokos, pristatyta bibliotekoje įrengta memorialinė ekspozicija.
Joniškio „Aušros“ gimnazijos dešimtokams, kuriuos atlydėjo mokytojos Rima Petraitienė ir Aušra Balčiūnienė, pažintines pamokas vedė Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja Vijoleta Kuprevičienė. Viešosios bibliotekos antrame aukšte įrengtoje Jono Avyžiaus memorialinėje ekspozicijoje moksleiviams buvo papasakota apie garbų kraštietį ir jo kūrybą. Pristatyti ekspozicijoje esantys asmeniniai rašytojo daiktai, kuriuos bibliotekai padovanojo rašytojo žmona Irena.
*****
Vaikų literatūros skyrius mažuosius skaitytojus pakvietė iliustruoti Jono Avyžiaus pasakas. Joniškio miesto mokyklų pradinukai įsiliejo į šventinį šurmulį ir visą pavasarį skaitė Jono Avyžiaus pasakėles ir piešė iliustracijas perskaitytiems kūrinėliams. Iš tiesų, šio rašytojo kūryba vaikams dar ir šiandien žavi ir džiugina įvairaus amžiaus skaitytojus. Vaikai mielai skaito J. Avyžiaus pasakas ir apysakas. Rašytojas rašė: „Labai daug reikšmės teikiu vaikų literatūrai. Pasakas daugiausia rašau todėl, kad ši forma man arčiausiai širdies, duoda didesnę laisvę fantazijai ir minčiai. Be to, pasaka labiausiai prieinama mažiausiems skaitytojams, o atskirais atvejais įdomi ir suaugusiems. Apskritai augančiai kartai – vaikams, paaugliams, jaunimui – reikia – įvairios literatūros, kuri žadintų smalsumą, norą pažinti, visokeriopai turtintų augančio žmogaus protą, jo vidaus pasaulį, ugdytų taurius jausmus, meilę gimtajai žemei, humanizmą ir patriotizmą“ (Tarybinių lietuvių rašytojų autobiografijos T1, Vilnius,1989, p.69-70).
http://avyzius.wfh.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=60:2012-vaik-pieini-konkursas&catid=26:naujienos
*****
Balandžio 30 – ąją Joniškio Jono Avyžiaus viešoji biblioteka pakvietė į literatūrinį žygį dviračiais maršrutu: Joniškis – Kepaliai – Mėdginai – Joniškis. Tai buvo kelionė žymaus mūsų kraštiečio Jono Avyžiaus vaikystės ir jaunystės takais. Šiuo keliu būsimasis rašytojas Jonas ne sykį ėjo pėsčiomis, važiuodavo į Joniškio gimnaziją dviračiu.
Iš Joniškio išriedėjo devynios dviratininkės, dar keturios prisijungė Kepaliuose. Po pusvalandžio kelionės prieš vėją jau buvome gimtuosiuose rašytojo Mėdginuose, sustojome aplankyti jo seserų Adolfinos ir Stasės, sėdėjome jų namų verandoje, gardžiavomės jų keptomis bandelėmis, vartėme nuotraukų albumus.
Kita bibliotekos pavasarinė misija – našlaičių sodinimas prie Jonui Avyžiui skirto stogastulpio gimtojoje sodyboje. Tiesa, sodyba Avyžių giminei nebepriklauso, čia šeimininkauja Petras Kaminskas, kuris visada maloniai leidžia prie stogastulpio sutikti kasmetinio „Poezijos pavasario“ svečius, parodyti garsaus rašytojo gimtinę moksleiviams.
Grįždami užsukome į Kepalių biblioteką. Jonas Avyžius savo laiku buvo dažnas svečias gimtinėje, Kepalių bibliotekoje vyko ne vienas susitikimas su rašytoju, jo knygų pristatymai. Remiantis gimtųjų apylinkių prototipais, parašytas ir garsusis romanas „Kaimas kryžkelėje“. Žmonės čia rašytoją dar gerai prisimena ir gerbia.
Mūsų, dviratininkių kompanija, paminėjo rašytoją skaitydama ištraukas iš jo naujausio romano, išleisto jau po mirties „Ir išmuš tavo valanda“.
„Sąžinė! Štai kur vienintelis patikimas mūsų patarėjas, tik juo rašytojas turi vadovautis savo darbe, jeigu nori išvengti istorijos teismo“, – tai Jono Avyžiaus žodžiai, puikiai charakterizuojantys mūsų krašto kūrėją.
Gegužės 16 d. (rašytojo gimimo dieną) vyko akcija „Puslapis iš Jono Avyžiaus knygos“. Vaikų darželiuose, mokyklose, įstaigose ir organizacijose, namuose buvo skaitomos kraštiečio knygos. Rašytojo kūrybos skaitymas yra geriausias jo atminimo įamžinimas.
*****
Gegužės 31 d. buvo surengtos iškilmingos žymaus kraštiečio rašytojo Jono Avyžiaus 90-ųjų gimimo metinių minėjimo iškilmės, kurių metu buvo įteikta rajono savivaldybės įsteigta pirmoji Jono Avyžiaus literatūros premija. Premijos laureatu už novelių romaną „Trys vienatvės“ tapo rašytojas Romualdas Granauskas.
Renginį vedė kraštietis Juozas Šalkauskas. Liaudies dainomis džiugino kraštietė solistė Sofija Jonaitytė, grojo Algimanto Raudonikio meno mokyklos jaunieji smuikininkai. Buvo demonstruojamos nuotraukos iš Viešojoje bibliotekoje saugomo Jono Avyžiaus asmeninio archyvo.
Vieno populiariausių J. Avyžiaus romanų „Sodybų tuštėjimo metas“ ištraukas skaitė ir prisiminimais dalijosi legendinis aktorius Juozas Budraitis, to paties pavadinimo filme 1976 m. atlikęs pagrindinį Gedimino Džiugo vaidmenį.
Labai šiltai apie Joną Avyžių kalbėjo artimiausias ir brangiausias jam buvęs žmogus – žmona Irena, į kurios trapų, bet patikimą petį sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis galėjo atsiremti rašytojas. „Jaučiau dvasinį komfortą, gyvendama su Jonu, – sakė Irena Avyžienė, taip pat dėkojo Joniškio J. Avyžiaus viešosios bibliotekos darbuotojams už rašytojo atminimo puoselėjimą, rajono savivaldybei – už įsteigtą Jono Avyžiaus literatūros premiją.
Premijos atrankos grupės pirmininkė, Šiaulių universiteto docentė dr. Džiuljeta Maskuliūnienė aptarė visų pretendentų į premiją kūrinius. Literatūros mokslininkė akcentavo, kad rašytojo premijos įsteigimas yra pats didžiausias atminimo įamžinimas ir žymaus kraštiečio pagerbimas. Džiaugėsi, kad pirmoji Jono Avyžiaus premija literatūros klasikui R. Granauskui pratęsia klasiko Jono Avyžiaus prozos kelią.
Jono Avyžiaus literatūros premijos laureatas R. Granauskas dėl ligos į šventę neatvyko. Rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis ir Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Asta Kascėnienė premijos rekvizitus ir dovanas įteikė Rašytojų sąjungos valdybos nariui, „Metų“ žurnalo vyr. redaktoriui Danieliui Mušinskui. D. Maskuliūnienė įteikė laureato diplomą. D. Mušinskas perdavė R. Granausko linkėjimus joniškiečiams ir keletą rašytojo autografuotų knygų bibliotekos skaitytojams.
Susirinkusiems parodytos ištraukos iš režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmo apie Romualdą Granauską „Raudonu ant balto“.
Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Violeta Vilčiauskienė, sakė, kad bibliotekai teko kilni misijai puoselėti kraštiečio, literatūros klasiko atminimą, padėkojo visiems už gražų renginį, rajono savivaldybės merui, tarybos nariams už premijos įsteigimą.
*****
Liepos 6 dieną būrys Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos darbuotojų, skaitytojų, bibliotekos bičiulių bei Vilniaus kraštiečių klubo „Sidabrė“ narių pagerbė rašytojo Jono Avyžiaus atminimą Vilniaus Antakalnio kapinėse. Rašytojas prieš 13 metų liepos 7 dieną išėjo Anapilin.
Joniškiečius pasitiko mūsų garbiojo kraštiečio žmona Irena Avyžienė ir jo bičiulis poetas Algimantas Baltakis.
Kraštiečio amžino poilsio vietoje buvo uždegtos žvakės, padėta gėlių, atlikta muzikinė-literatūrinė kompozicija, skambėjo Jonui Avyžiui dedikuotos eilės ir eilėraščiai apie Lietuvą. Smuikavo moksleivės Karolina Lacytė ir Milda Skudraitė, posmus skaitė Domantas Mačiukas, Paulius Kuprevičius ir bibliotekininkė Rita Mačiukienė. Profesorius Juozas Galkus sakė, kad, nors artimai nepažinojo rašytojo, tačiau visada buvo smagu žinoti, kad toks didis rašytojas yra mūsų krašto sūnus, joniškietis.
*****
Šiaulių universiteto absolventas Eitautas Šimaitis sukūrė virtualų rašytojui Jonui Avyžiui skirtą muziejų. Jame yra daug įdomios archyvinės medžiagos, nuotraukų, videofilmas, Jono Avyžiaus knygų, straipsnių bibliografija. Sudėti ir geriausi vaikų piešiniai, iliustruojantys J. Avyžiaus pasakas. Į rašytojui skirtą svetainę galima patekti iš Joniškio viešosios bibliotekos interneto puslapio - http://www.joniskis.rvb.lt
*****
Tęsdama Kultūros rėmimo fondo finansuojamo projekto „Metai su Jonu Avyžiumi“, skirto rašytojo 90-ies metų jubiliejui, renginių ciklą, Jono Avyžiaus viešoji biblioteka subūrė joniškiečius į tikrą knygos šventę „Estafetė“. Geros literatūros gerbėjai lapkričio 14 d. buvo pakviesti į susitikimą su rašytoja, dailės istorike, menotyros mokslų daktare Kristina Sabaliauskaite.
2008 metais ji debiutavo istoriniu dviejų dalių (II dalis išleista 2011 m.) romanu „Silva rerum“. Puikiai įvertintas kritikų ir kultūros istorikų romanas pavergė ir skaitytojus, tapo bestseleriu. 2008 m. K.Sabaliauskaitės kūryba įvertinta Jurgos Ivanauskaitės premija, 2009 m. romanas „Silva rerum“ išrinktas Metų knyga, šis romanas taip pat įtrauktas į Lietuvių literatūros instituto kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.
Susitikime su joniškiečiais rašytoja pristatė naują knygą – apsakymų ir novelių rinkinį „Danielius Dalba & kitos istorijos“. Ši knyga, anot K. Sabaliauskaitės, yra kitokia tiek žanru, tiek stiliumi. Tai nebe romanas apie senovę ir baroką, kaip „Silva rerum“, o kūriniai apie neseną praeitį, kuri taip pat jau tapo istorija. Rašytoja atsiprašė susitikime dalyvavusių lituanistų už netaisyklingą, neteiktiną knygos kalbą, pasiteisindama tuo, kad autentiškumą, kaip meno istorikė, savo kūryboje laiko labai svarbiu dalyku. Naujosios knygos, dar kvepiančios spaustuvės dažais, skaitytojai nebuvo skaitę, todėl susitikimo metu kalba vis sukosi apie „Silva rerum“, apie rašytojos pasaulėžiūrą, istoriją, meilę gimtajam Vilniui. Šiltas dialogas tarp K. Sabaliauskaitės, renginį vedusios Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėjos V. Kuprevičienės ir gausiai susirinkusių rašytojos kūrybos gerbėjų neprailgo.
Po susitikimo joniškiečiai ne tik įsigijo K. Sabaliauskaitės knygų - išsirikiavusi eilė gauti rašytojos autografą buvo tarsi garantas, kad šios intelektualios kūrėjos knygos yra ir bus skaitomos.
*****
Lapkričio 19 d. Jono Avyžiaus viešoji biblioteka skaitančią miesto visuomenę pradžiugino dar vienu susitikimu – į svečius atvyko poetas, rašytojas, režisierius, aktorius bei scenaristas Alvydas Šlepikas. Ne pirmą kartą mūsų krašte viešintis kūrėjas šį kartą pristatė naujausią savo knygą „Mano vardas – Marytė“. Romanas nušviečia vieną iš baltųjų mūsų istorijos dėmių – vadinamųjų „vilko vaikų“ gyvenimo istoriją. Devynmetės vokiečių mergaitės Renatės ir jos šeimos narių bei draugų tragiški likimai, pabėgėlių išgyvenimai Rytprūsiuose ir Lietuvoje pirmaisiais pokario metais. A. Šlepikas kalbėjo, kad romanas orientuotas į jauną žmogų, parašytas greitą gyvenimo tempą atitinkančiu stiliumi. Ir nors autorius, rašydamas šį kūrinį, rėmėsi tikrais faktais, surinko autentiškus atsiminimus, stengėsi, kad knyga nebūtų žiauri ar sentimentali, visgi susitikimo metu skaitytojos Regina Briedytė ir Vlada Mačiulytė akcentavo, kad labiausiai šioje knygoje sukrėtė aprašomo istorinio laikotarpio žiaurumas. Romanas „Mano vardas – Marytė“ yra viena iš šešių 2012 m. knygų, pretenduojančių tapti Metų knyga suaugusiųjų kategorijoje.
A.Šlepikas atsakinėjo į susirinkusiųjų klausimus, pasidalino ateities planais. Kad susitikimas nesibaigtų liūdna gaida, svečias gimtąja molėtiškiu tarme perskaitė nuotaikingą humoreską “Dvasios ir masės santykis”.
Naujoji A. Šlepiko knygą šią dieną taip pat buvo pristatyta ir Joniškio “Aušros” gimnazijoje, o Žagarės gimnazijoje bei Joniškio vaikų ir jaunimo teatro “Bendraamžiai” auditorijoje įvyko susitikimai su jaunaisiais Lietuvos rašytojais – Ilze Butkute, Nerijumi Cibulsku, Dovile Kuzminskaite, Aivaru Veikniu bei juos lydėjusiu Nacionalinės premijos laureate Aidu Marčėnu.
Šiais renginiais Joniškio Jono Avyžiaus viešoji biblioteka baigė LR Kultūros rėmimo fondo finansuoto projekto “Metai su Jonu Avyžiumi” įgyvendinimą.
 |
| Rašytojas Jonas Avyžius |
 |
| Logotipas „Metai su Jonu Avyžiumi, 2012“ |
 |
| Memorialinė ekspozicija bibliotekoje, skirta J. Avyžiui |
 |
| Dviračių žygio dalyvės Mėdginuose, gimtojoje J. Avyžiaus sodyboje |
 |
| Joniškio
rajono meras Gediminas Čepulis įteikia pirmąją literatūrinę Jono Avyžiaus
vardo premija |
 |
| Paminėjimas
Vilniuje, Antakalnio kapinėse |
 |
| Susitikimas
su rašytoja Kristina Sabaliauskaite |
 |
| Alvydo Šlepiko įrašas bibliotekos Svečių knygoje prie J. Avyžiaus rašomojo stalo |
Renginių rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas, Joniškio rajono savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus biblioteka, privatūs asmenys
Vijoleta Kuprevičienė, Dalia Norvaišienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą