„Akmuo prakalbėjo....“

Akmens skulptoriaus Juozo  Liaudanskio 110-osioms gimimo metinėms

Akmenys tai tarsi sustingęs laikas, apipintas pasakomis ir sakmėmis. Akmens skulptūra ne toks jau dažnas liaudies meno žanras. Mes galime didžiuotis, kad šiemet  minime mūsų krašto liaudies meistro akmentašio Juozo Liaudanskio 110-ąsias gimimo metines.

2004 metais surengta pirmoji kūrybinė akmentašių stovykla, skirta meistro jubiliejui paminėti. Sukurtos skulptūros papuošė Kelmės skverus, įsiliejo į Juozo Liaudanskio pradėtą miesto gražinimo kelią. Ši tradicija gyva iki šiol.

Pačiame miesto centre stovi Juozo Liaudanskio skulptūra „Skalbėja“. Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos jaunųjų skaitytojų pirmoji pažintis su akmentašio darbais prasidėjo būtent nuo „Skalbėjos“. Nors lauke spaudė šaltukas, bet akį glostė saulės spinduliai. Rami ir susikaupusi, saulės nušviesta skulptūra tarsi prašėsi įamžinimo... Sukruto, sujudo jaunieji fotomėgėjai. Kam sekėsi geriau, kam sunkiau, bet noras pamatyti, pajusti bei suprasti grožį ir jį įamžinti fotografijose buvo didelis. Neliko nepastebėti ir fotoaparatų blyksčių paliesti „Muzikantai“.

Galbūt ne visi gali būti fotomenininkais, tačiau, kodėl neišbandžius kitų meno rūšių, pavyzdžiui, piešimo? Nugulė  ant popieriaus įvairios liaudies menininko Juozo Liaudanskio skulptūros: vieni piešė ką prisiminė, kiti atsivertė įstabią knygą „Ir nemirs akmuo...“, kuri skirta Juozui Liaudanskiui atminti, dar kitus įkvėpė dailininko Rimanto Dichavičiaus ir kelmiškio fotografo Algimanto Bitvinsko nuotraukos. Tai, ką mes nuveikėme per savaitę, išaugo į vieną gražią vaikų piešinių ir fotografijų parodą, kurią dabar galima aplankyti, ir visiems kartu pasidžiaugti moksleivių kruopštumu ir kūrybiškumu.

Vaikai buvo supažindinti su literatūros paroda „Akmuo prakalbėjo...“, kurioje sudėtos įvairios knygos, skirtos akmentašio kūrybai ir gyvenimui. Vienas iš tokių leidinių – Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos išleistas „Susižavėjęs lauko granitu“, kurį parengė bibliotekininkė ir kraštotyrininkė Idalija Stankienė. Daug naujų žinių gavo bibliotekos jaunieji lankytojai: kad meistras mažai mokslo „ragavęs“, daug ką pats išmoko, galėjo namus ir krosnis statyti; per visą gyvenimą savo sukurtų paminklų neregistravo ir tikslaus skaičiaus nežinojo; nemažai jo darbų įsigijo muziejai; meistrui suteiktas Kelmės miesto Garbės piliečio vardas...

Daug Juozo Liaudanskio originalių antkapinių skulptūrų yra Kelmės ir kitose rajono kapinėse. Prie vienos  tokios, šviesą ir šilumą skleidžiančios skulptūros, kiekvienais metais Vėlinių vakarą žvakelę savo prosenelių garbei uždega ir šių eilučių autorė.

Liaudies meistras įvairiuose seminaruose mokė jaunesnius kūrėjus meilės ir atsidavimo akmeniui. Jis, netgi sulaukęs 80 metų, nepaisydamas orų, kalė didžiausius akmenis ir laimingas kartojo: „akmuo ir darbas mane ramina“.

Ir šiandien savo prasmingais darbais gyvas akmenų skulptorius Juozas Liaudanskis.

Tikimės, kad tai pajuto ir suprato jaunieji bibliotekos lankytojai, praleidę ne vieną dieną bibliotekoje – palinkę prie piešinio, ar vartydami knygas apie liaudies menininką, patys galbūt kada nors pabandys „pastuksenti“ ir sušildyti akmenį. O jei taip neatsitiks, supras, kad mūsų kraštiečio tautodailininko Juozo Liaudanskio darbai iš akmens Kelmę išskiria iš kitų Lietuvos miestų ir miestelių. Jo sukurtos skulptūros aikštėse, pakelėse bei kapinėse nugyvens dar ne vienerius metus...Taip ateina pasididžiavimas iškiliais mūsų krašto žmonėmis.

Danguolė Garnienė,

Kelmės Žemaitės VB vyriaus.  bibliotekininkė