Edukacinis susitikimas apie kimono paslaptis

Balandžio 25 d. Jono Avyžiaus viešojoje bibliotekoje vyko edukacinis susitikimas su japonistikos klubo „HASHI“ prezidente Gintare Sinkevičiūte.

                      „Pirma mintis – kad tik neatšauktų skrydžio“,–  nerimavo Gintarė, kai 2011 m. kovo 11 d. Japonijos Honšiu salos šiaurinę pakrantę nušlavė cunamio banga. Tačiau, jau 2011-ųjų kovo 14-ąją mergina  išlipo tekančios saulės šalyje...

                      Gintarė Japonija susidomėjo dar mokydamasi Joniškio Mato Slančiausko gimnazijoje. Išgirsta melodija tapo atspirties tašku, nuo kurio ir prasidėjo visa kelionė Japonijos pažinimo link. Melodija? Mergina panoro sužinoti, apie ką dainuojama, tačiau tam reikia mokėti kalbą. O išmokus kalbą – reikia ja bendrauti. O bendrauti Gintarė turėjo su kuo, atsiradus draugams iš Japonijos. Kuo tolyn – tuo gilyn į japoniškuosius vandenis nėrė Gintarė, o viduje degantis entuziazmas ir pažinimo skonis vedė merginą mokytis ir tyrinėti. Tačiau, pirmą kartą iki Japonijos lobyno pritrūko tiek nedaug – finansinių galimybių. Bet didelė ir siekiama svajonė anksčiau ar vėliau išsipildo, todėl Gintarė pagal mainų programą metams išvyko mokytis į Chubu universitetą Negajos mieste. Šiandien mergina vadovauja VDU japonistikos klubui „HASHI“ ir keliauja po Lietuvą žavėdama auditorijas pasakojimais apie Tolimųjų Rytų šalį.

                      Gintarė gimtojo miesto žmones pasitiko pasidabinusi juodu vasariniu kimono. Renginio dalyviai galėjo apžiūrėti ir paliesti keletą atvežtų kimono – medvilninių, kurie skirti kasdieniam nešiojimui ir prabangių, kuriais puošiamasi per šventes. Gintarės vilkėtas kimono kainuoja apie 500 litų, tačiau dizainerių kurtų, modernesnių kimono kainos gali siekti 3 ar 5 tūkstančius litų, na, o vestuvinis – 10 ar net 20 tūkstančių dolerių. Spalvingi kimono dabinantys raštai būtinai turi ką nors reikšti, pavyzdžiui, drugeliai ar gėlės – jaunystę. Daugelis kimono yra puošiami tradiciniais  simboliais, pavyzdžiui  chrizantema, kuri Japonijos kultūroje esti kaip ilgaamžiškumo, laimės simbolis. Gintarė pristatė ir kimono kismo raidą. Vaizdine medžiaga supažindino su kimono istorija, jo puošimo subtilybėmis.

                      Gintarė atsivežė vieną šventinį kimono, kurį ji gavo dovanų iš savo mokytojos kaip atlygį už VDU surengtą japonų kalbos skaitovų konkursą „Japonijos ir Lietuvos pasakos japoniškai“. Ši dovana buvo įteikta su sąlyga, kad Gintarė kimono naudos supažindinti žmones su Japonijos kultūra bei paties kimono tradicijomis. Viena renginio dalyvių tapo kimono manekene. Visas kimono aprengimo „ritualas“ gerokai užtruko – gausybė raiščių, audinio sluoksnių, diržų bei dirželių, obis – pagrindinis diržas, kuris siekia net 4 metrų ilgį. Taip pat Gintarė pristatė ir vieną vestuvinio kimono dalį – švarką, kurį gavo dovanų iš Anglijos, taip pat dėl tokio paties tikslo – skleisti japonišką kultūrą. Toks švarkas sveria apie 4 kilogramus.

                      Susitikimo dalyvius Gintarės mama vaišino japoniškais saldumynais anko, kurie yra slyvų, saldžiųjų pupelių ir kaštonų skonio.

Simona Jonkutė