Šiaulių regiono bibliotekų tinklaraštis: Su Žemaitės vardu

Žemaitė – rašytoja, lietuvių literatūros klasikė, kurios pėdos Kelmės krašte liko giliai įspaustos. Būtent čia, Ušnėnuose, kaimynų sūnaus Povilo Višinskio paskatinta, ji pradėjo rašyti. Kelmės rajone Žemaitė pragyveno apie 20 metų, Užvenčio apylinkėse su vyru nuomojo žemes, 1900-1906 metais dirbo šeimininke Graužikų dvare. Kelmė saugo rašytojos atminimą. 1965 m. tuometinis Žemaitės kolūkis nutarė įsteigti Žemaitės literatūrinę premiją už kūrinį kaimo tematika. Po metų pirmoji premija buvo įteikta rašytojui Juozui Baltušiui už apsakymą „Ko nepasakė Laukys“. Vėliau laureatais yra tapę žymiausi Lietuvos prozininkai: Algirdas Pocius, Vytautas Rimkevičius, Vytautas Bubnys, Juozas Aputis, Algimantas Zurba, Mykolas Sluckis, Kazys Saja, Bitė Vilimaitė, Bronius Radzevičius, Birutė Jonuškaitė, Jolita Skablauskaitė, Violeta Šoblinskaitė, Renata Šerelytė, Vanda Juknaitė, Eugenijus Ignatavičius, Ignas Viržintas, Leonardas Gutauskas, Vytautas Girdzijauskas, Juozas Šikšnelis, Icchokas Meras, Marcelijus Martinaitis, Vladas Kalvaitis ir daugelis kitų. 1995 metais tuometinei Kelmės centrinei bibliotekai suteikiamas Žemaitės vardas. Ji nuo 2005-ųjų, kas keleri metai (pastaruoju metu – kas dveji), organizuoja Žemaitės skaitymus.

Šiemet, Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka, įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Penktieji Žemaitės skaitymai ir Žemaitės literatūrinės premijos įteikimas“, dvi birželio dienas skyrė lietuvių literatūros klasikei atminti.

Birželio 4-ąją Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka lietuvių literatūros mėgėjus sukvietė į tradicinius, penktuosius Žemaitės skaitymus. Jie buvo skirti literatūros klasikės Žemaitės asmenybei ir jos kūrybai pagerbti.

Skaitymų dalyvius pasveikino bibliotekos direktorė Rita Grišienė ir savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Vincas Metrikis ir...žemaitis Vaškių Ontis (režisierius Algimantas Armonas).

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Ramunė Bleizgienė pranešime „Žemaitė ir kitos moterys“ apžvelgė rečiau minimus Žemaitės biografijos faktus, palygino jos gyvenimo istoriją su kitų to laiko moterų (G. Petkevičaitės-Bitės, Šatrijos Raganos, Lazdynų Pelėdos) rašytojų biografijomis.

Kita Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, doktorantė Birutė Avižinienė pranešime „Populiariausios Žemaitės komedijos“ ne tik priminė šias komedijas („Trys mylimos“, „Apsiriko“, „Mūsų gerasis“, „Valsčiaus sūdas“), bet ir papasakojo apie didžiausio populiarumo sulaukusios Žemaitės komedijos „Trys mylimos“ pastatymus Lietuvos teatro scenose. Būtent šio Žemaitės kūrinio ištraukas žiūrovams suvaidino Kelmės mažojo teatro aktoriai Rimas Vaišnoras ir Lina Armonienė.

Vytauto Didžiojo universiteto docentė Aurelija Mykolaitytė pranešime „Žemaitės personažas lietuvių dramaturgijoje“ apžvelgė dramos kūrinius (K. Inčiūros, V. Jasukaitytės dramos „Žemaitė“, netikėta ir įdomi K. Ostrausko pjesė „Žemaitė sutinka Šekspyrą“), kuriuose Žemaitė jau pati tampa pagrindine kūrinio veikėja.

Paskutinis pranešimas „Žemaitė, žengianti į XXI amžių“, kurį skaitė rašytoja, 36-oji Žemaitės literatūrinės premijos laureatė Violeta Šoblinskaitė, buvo tarsi simbolinis, nes jame autorė samprotavo apie Žemaitės reikšmingumą šiandienai, apie rašytojos kalbos turtingumą ir sodrumą, apie tai, ar užtektinai saugome Žemaitės ir kitų literatūros klasikų atminimą. Rašytoja pasidžiaugė, kad XXI amžiuje „svarbiausi Žemaitės pažinėjai ir atsigręžusieji į ją išlieka klasikės žemiečiai, tarmę išsaugojusieji žemaičiai“. Būtent tai ir daro Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka.

Birželio 5-ąją, Ušnėnuose, prie restauruoto Povilo Višinskio memorialinio muziejaus, rašytojui Romui Sadauskui už eseistinį romaną „Gyvenimas prie vieškeluko“ įteikta 43-ioji Žemaitės literatūrinė premija.
Laureatui proginę juostą užrišo Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis ir švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Krutkevičius, sveikino rašytoja, Žemaitės literatūrinės premijos laureatė Birutė Jonuškaitė, literatūros kritikas Stasys Lipskis, žurnalistai Nijolė Petrošiūtė ir Bronislavas Klimašauskas bei kiti Romo Sadausko talento gerbėjai.

Ištraukas iš premijuotos knygos skaitė aktorius Algimantas Butvilas, dainas pagal Romo Sadausko eiles atliko bardas Albertas Antanavičius.

Nijolė Kančauskienė