„Nuosavos“ istorijos ir iliustracijos: Kęstutis Kasparavičius

Iliustruota apie 60, (iš jų daugiau nei 10 knygų – paties parašytos, jos  išverstos į 25 pasaulio kalbas),  nominuotas prestižinėms H. K. Anderseno ir A. Lindgren premijoms, dalyvauta gausybėje tarptautinių knygos mugių, pelnyta daugybė apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje – visa tai apie, ko gero, žymiausią lietuvių kūrėją vaikams – Kęstutį Kasparavičių, kuris spalio 16 –ąją svečiavosi Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje.

                      Daugelis šį dailininką ir rašytoją pažįsta iš jo paties sukurtų ir iliustruotų knygų, kurias išleido leidykla „Nieko rimto“ : „Kvailos istorijos“, „Kiškis Morkus didysis“, „Dingęs paveikslas“, „Braškių diena“, „Sodininkas Florencijus“, „Povandeninė istorija“, „Baltasis dramblys“ ...

                      Didžiulis būrys smalsių menininko gerbėjų klausėsi Kęstučio Kasparavičiaus pasakojimo apie vaikystę, pradinę mokyklą, kurioje dirbo jo tėveliai, apie tolimesnius mokslus M. K. Čiurlionio meno mokykloje. Čia būsimasis dailininkas mokėsi... chorinio dirigavimo. „Paskutinėse klasėse suvokiau, kad tuo keliu eiti nenorėčiau“,-prisipažino menininkas. Daug įtakos pasirenkant kitas studijas turėjo Kęstučio brolis, tuo metu jau studijavęs Dailės institute. Paklausęs brolio patarimo, į šį institutą įstojo ir Kęstutis, tačiau meilė muzikai niekur nedingo: ji skamba tuomet, kai dailininkas dirba, pasitaiko, kad net užmiega su ausinėmis.

                      Pirmoji knyga, kurią iliustravo Kęstutis Kasparavičius buvo  žemės ūkio vadovėlis studentams. Augalai, vabalai, kauptukai, kiti padargai… Vėliau – rankdarbių vadovėlis. O jau tuomet atėjo laikas  fantazijai: iliustravo vaikų poeto Anzelmo Matučio knygelę „Žalio šilo darbininkai“ bei muziejininko Aloyzo Každailio pasaką „Ko verkė plekšnytė“. Netrukus dailininko darbai pateko į Bolonijos knygų mugę – vieną autoritetingiausių knygos meno renginių pasaulyje. Juos pastebėjo Vokietijoje įsikūrusi „Esslinger“ leidykla, kuri lietuviui pasiūlė iliustruoti garsiuosius „Brėmeno muzikantus“. Būtent ši knyga pasaulyje išplatinta didžiausiu tiražu – Kęstučio iliustracijos puošia ne tik vokišką, bet ir anglišką, prancūzišką, ispanišką, korėjietišką, japonišką, danišką pasakos tekstą.

                      Menininkas prisiminė kaip tapo ne tik knygų iliustratoriumi, bet ir tekstų autoriumi: „Karjerą pradėjau kaip dailininkas, tačiau kartą leidėjas iš Taivano nusprendė išleisti gausiai iliustruotą  knygą, skirtą nuo pražūtingo žemės drebėjimo, nusiaubusio Taivano salą, nukentėjusiems vaikams paremti. Kiekvienas autorius gavo puslapį, kuriame turėjo nupiešti iliustraciją ir parašyti tekstą. Nupiešiau istoriją apie dainuojantį žmogų. Nežinomos rūšies paukščiai pasiėmė jį namo, pasodino į narvą ir be galo nustebo, kad žmogus nedainuoja, nečiulba. Vėliau paukščiai suprato, kad žmonės nelaisvėje nedainuoja, todėl jį paleido. Taip gimė pirmoji mano istorija „Giesmininkas“. Leidėjui tekstukas labai patiko, todėl jis paklausė, ar neturiu daugiau istorijų. Pamelavau, kad turiu. Leidėjas pasiūlė išleisti knygą su 36-iomis istorijomis.  Man nebuvo kur trauktis, turėjau sukurti tas istorijas“. Taip ir prasidėjo… Šiandien dailininkas jau nebeturi laiko kurti piešinius kitų autorių knygoms, nes sėkmingai pats jas rašo, o iliustruoti savo tekstus tiesiog patinka!

                      Kęstutis Kasparavičius papasakojo kaip gimsta jo knygos, parodė ir iliustracijų eskizus,   ir pačias iliustracijas, kai jos dar nesugulusios į knygą, atsakė į vaikų klausimus, prisipažino, kad dabar,  kaip dailininkas, labai daug keliauja  po visą pasaulį (tačiau Kelmėje lankėsi pirmą kartą), bendradarbiauja su įvairiausiomis užsienio leidyklomis,  pasidalijo ateities planais – greitai pasirodys naujausia Kęstučio Kasparavičiaus knyga „Drebantis riteris“, kuri anaiptol ne apie viduramžių šarvuotą riterį, o apie ... antiną.

                      Susitikimas baigėsi bendru menininko ir vaikų darbu: dailininkas nupiešė 1,5 metro aukščio žirafos kontūrus, o mažieji susitikimo dalyviai ją nuspalvino. Gražuolės žirafos „portretą“  galite pamatyti bibliotekoje.

Tačiau ir tai dar ne viskas – prie Kęstučio Kasparavičiaus išsirikiavo didžiulė eilė vaikų ir suaugusiųjų, norinčių gauti menininko autografą. Kūrėjas turėjo nemažai malonaus darbo!

Renginys įvyko įgyvendinant edukacinį projektą „Lietuvių autoriai vaikams“, kurio pagrindinė rėmėja yra Lietuvos kultūros taryba.

Nijolė Kančauskienė,

vyriausioji metodininkė