Kiaunorių biblioteka jau dirba naujose patalpose
Laikas pažeria
įvairių netikėtumų. Kartais nemalonių, o kartais atvirkščiai. Pasibaigus metams
ir pradedant įsibėgėti naujiems, norisi pasidžiaugti tais antraisiais.
Dar praėjusiųjų
metų lapkričio mėnesį Kiaunorių kaimo bibliotekos darbuotoja Elena Buivydienė
pakvietė savo skaitytojus, Kiaunorių kaimo bendruomenės atstovus į ką tik
suremontuotas bibliotekos patalpas buvusio, taip vadinamo Kiaunorių kultūros
centro pastate. Nedidelėse, tačiau, pasak Kiaunorių bendruomenės pirmininkės
Onos Vaičiulienės, šio krašto bendruomenės poreikius tenkinančiose, patalpose
jaukiai įsikūrusi biblioteka sutalpino ir vis dar šio krašto žmonių taip
mėgiamas skaityti knygas, ir viešą interneto prieigą su jos infrastruktūra. Galima
sakyti, biblioteka „sugrįžo atgal“. Juk kažkada, tikintis gyventi šilčiau ir
jaukiau, iš to paties pastato ji buvo iškraustyta į Kiaunorių pagrindinę
mokyklą. Kol mokykla gyvavo, taip ir buvo. Tačiau mokinių skaičius kaime
mažėjo, mokykla nuo 2005 m .
rugsėjo 1 d. buvo reorganizuota į Mockaičių pagrindinės mokyklos Kiaunorių
pradinio ugdymo skyrių, o vėliau, prieš pat 2012 m . rugsėjo 1-ąją, ir
šis skyrius buvo panaikintas. Didžiuliame, tuščiame pastate kaimo biblioteka
liko nors ir ne tuščia, tačiau gerokai vienišesnė. Tuo tarpu Kiaunorių
bendruomenė, Tytuvėnų kultūros centro Kiaunorių skyrius po truputį tvarkėsi ir
kūrėsi kartu po vienu stogu. Smagu, kad po tuo pačiu stogu atsirado vietos ir
bibliotekai. Jai numatytos patalpos, Kelmės rajono savivaldybės Tarybai skyrus
daugiau kaip 17 tūkst. Lt, Tytuvėnų apylinkių seniūno Valdo Ivanausko rūpesčiu
buvo suremontuotos. Žemaitės viešoji biblioteka, kurios vienas nutolusių
padalinių yra ir Kiaunorių biblioteka, pasirūpino interneto bei fondų perkėlimo
reikalais, ir tie dideli nepatogumai, kuriuos ši biblioteka patyrė po mokyklos
uždarymo, po truputį ėmė nueiti praeitin.
Pakalbinta
Žemaitės viešosios bibliotekos direktorė R. Grišienė pasidžiaugė, kad žymiai
pagerėjo sąlygos tiek lankytojams, tiek pačiai darbuotojai. Tiesa, rūpinantis šios bibliotekos iškraustymu iš
mokyklos bei ieškant naujų patalpų, teko ir su rajono vadovais padiskutuoti,
mat pastarieji siūlė didesnes ir, kaip jiems atrodė, šviesesnes ten pat
esančias patalpas. Tačiau, gavus pažadą skirti lėšų remontui, buvo pasirinkta kuklesnė ir jaukesnė, tik tuo metu labai apleista pastato
dalis. Sprendimas, R. Grišienės nuomone, pasiteisino. Ir nors iš
„kaimo-mokyklos“ bibliotekos liko tik „kaimo“, tačiau ji tapo gražiai sutvarkyta ir jauki. Belieka palinkėti šio
krašto žmonėms skaityti knygas, naudotis nemokama interneto prieiga ir toliau aktyviai
dalyvauti kultūriniame savo krašto gyvenime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą