Puslapiai

2015 m. sausio 27 d., antradienis

Popietė Akmenės raj. savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje


 MŪSŲ KRAŠTO PASLAPTYS IR DYVAI“

 

Lietuvos Respublikos Seimas šiuos, 2015-osius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad  viena svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regiono, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą.

        Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus darbuotojos pakvietė savo skaitytojus į popietę „Mūsų krašto paslaptys ir dyvai“ – skirtą Etnografinių regionų metams. Nes, kas gali būti įdomiau už paslaptis ir legendas, už padavimus ir visokiausius dyvus – ypač jei tai susiję su mūsų kraštu. Susidomėję vaikai klausėsi legendų apie laumes ir velnius, apie  aitvarus ir milžinus, juos sudomino pasakojimas apie išlikusius dvarus, stebuklingus akmenis, apie paslaptingus piliakalnius. Artimiausias ir mums žinomas piliakalnis – Luokavos kalnas. Deja, rašytinių padavimų apie jį išlikę labai mažai – tiktai trys. Todėl popietės dalyviams perskaitėme bibliotekininkės Aurelijos Gerulskienės žemaičių tarme parašytą „šių dienų“ padavimą-sakmę apie Luokavą  „Kas aug vuo kas mažie“: „Netuolei nuo Naujuosias Akmenes yr tuoks kalns – Luokava vadinas. Netolei į mona gimtas veitas yr, dėl tuo aplink Luokava daug girdiejau i laba tuos veitas bijuojau. Vėsa vaikyste pasakuoja mums, ka tėn vaidenas, ka tėn laumes gyven, vuo pačiuo kalna viršūnie ir dedele skylie – pruo tėn ir pats velns gal išlysti. Vuo kumet tėn nuvažioudavuom šiurpule par kūna biegdava. Baise jau didelis i baisus tas kalns atruodydava. Biega meta, augau aš užaugau dėdele vėsa i viel nuvažiuojam mes pri Luokavas kalna – vėsa jau ons nebaisus i vėsa nedidelis atruoda, supratau tumet, žmuones gyvenime aug i didie, vuo kalna traukas i mažie....“

Smagiai pakeliavome po paslaptingas vietas, pasiklausėme dyvinų ir stebuklingų padavimų, pasakojimų ir visi kartu pasidžiaugėme – gražus tas mūsų kraštas, paslaptingas, stebuklingas ir labai mūsų mylimas.

 

Aurelija Gerulskienė

Vaikų literatūros skyriaus specialistė

 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą