Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje - susitikimas su Andriumi Tapinu

Šių metų balandžio 29 d. Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su žurnalistu, vertėju, televizijos laidų vedėju ir rašytoju Andriumi Tapinu. Energingai pasveikinęs susirinkusiuosius, svečias, kaip sakoma, „stvėrė jautį už ragų“, ir daugiau kaip pusantros valandos prikaustė auditorijos dėmesį savo pasakojimu, paįvairindamas jį multimedijos ekrane rodomais vaizdais. Nors šio susitikimo tikslas – pristatyti naują A. Tapino knygą „Maro diena“, pasakojimą autorius pradėjo nuo prisiminimų apie savo pirmosios knygos „Vilko valanda“ kelionę.

Kuomet praėjusį kartą rašytojas lankėsi Kelmėje, pirmosios jo knygos kelionė buvo tik prasidėjusi. Šiuo metu ji jau skaičiuoja 9 tiražą. A. Tapinas džiaugėsi, kad „Vilko valanda“ buvo pripažinta geriausia 2013 metų lietuviška knyga, ji užima antrąją vietą geriausiai perkamų lietuviškų knygų gretose (nusileidžia tik Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“), o taip pat buvo apdovanota Patriotų premija. Pastarasis apdovanojimas autoriui ypač svarbus, kadangi knyga norėta ugdyti patriotiškumą, pavaizduoti, jog lietuviai irgi gali būti herojais.

Paties A. Tapino teigimu, „Vilko valandą“ galima pavadinti fantastikos knyga žmonėms, kurie neskaito fantastikos. Iš esmės tai yra nuotykių romanas su fantazijos elementais. Nors romano skaitytojų amžius yra be galo platus, knyga labiausiai orientuota į tuos žmones, kurie knygų neskaito, o ypač į jaunąją kartą. Visoje Europos Sąjungoje jaunimo neskaitymo problema išlieka opi. Norint šią problemą spręsti, knygas reikėtų pateikti jaunimui priimtina forma, skaitymą sumaišyti su žaismu. „Vilko valanda“ kaip tik konstruota pagal pramoginio žanro – stimpanko – taisykles. Be to, siekiant sudominti neskaitančius žmones, neapsiribota vien tradiciniu, popieriniu knygos variantu. Išleista elektroninė knygos versija, audioknyga su garso efektais ir specialiai knygai sukurtu garso takeliu, knygos motyvais yra sukurtas kompiuterinis žaidimas, interaktyvi knyga ir taip pat kuriamas animacinis serialas. „Vilko valanda“ buvo verčiama į anglų, latvių, čekų ir makedonų kalbas. Lietuvoje iš viso buvo surengti 72 knygos pristatymai - susitikimai.

„Daugybė rašytojų išleidžia tik po vieną knygą, nes praėjus romantizmui ir džiaugsmui, supranti, koks rimtas ir kiek daug laiko atimantis darbas tai yra. Finansinė motyvacija taip pat nėra didelė. Tuo tarpu dirbdamas tiesioginį darbą galėtum uždirbti daugiau. Dar vienas motyvacijos nepridedantis dalykas – kritikai. Knyga yra rašytojo kūdikis – nemalonu ir pikta kai jį peikia. Kita vertus, normalu, kad vieniems knyga patinka, kitiems – ne. Tragedija būtų, jei apie ją iš viso niekas nekalbėtų“, – apie nelengvą  ir šiek tiek romantizuojamą rašytojo duoną kalbėjo autorius.

Didžiausia motyvacija pradėti antrąją knygą buvo „Vilko valandos“ pristatymų metu duoti pasižadėjimai skaitytojams. „Man labai nepatinka žmonės, kurie daug šneka apie tai, ką darys, bet nieko nedaro. O apie tai, kad bus antra knyga kalbėjau labai daug“, – juokavo autorius. Papildomai motyvavo noras spėti pristatyti kūrinį šių metų Vilniaus knygų mugėje. Būtent joje ir prasidėjo knygos „Maro diena“ kelias. A. Tapinas džiaugėsi, kad knygų mugės metu antroji knyga bei netradicinis jos pristatymas sulaukė didžiulio populiarumo ir pačios prezidentės Dalios Grybauskaitės dėmesio.

Pirmąja knyga skaitytojus nustebinęs A. Tapinas siekė, kad antroji knyga nebūtų prastesnė. „Norėjosi dar daugiau veiksmo. „Vilko valandoje“ mano sukurtas Vilnius buvo naujoviškas, šiek tiek bauginantis, romantiškas. Knygoje „Maro diena“ atsirado dar daugiau miestų: Kaunas, Londonas, Konstantinopolis“, – kalbėjo autorius. Konstruojant siužetą įpintos šių miestų legendos, minimos realios ir išgalvotos miestų vietos, veikėjais tampa sušiuolaikintos istorinės asmenybės – žvalgų vadė Žemaitė, smulkus teroristas V. Leninas ir kiti.

Susitikime su A. Tapinu dalyvavo labai įvairi publika – nuo jauno iki seno. Mat dažną jų šis žmogus žavi ne tik kaip išradingas romanų autorius, bet ir kaip įdomi asmenybė. Jo paprastumas, laisvas bendravimas, pažiūrų ir interesų rato platumas, neabejingumas visuomenės reikalams, veiklų įvairovė ne vieną įkvepia pasitempti, neužsisklęsti, nebijoti savo išskirtinumo, daugiau nuveikti ir įdomiau gyventi. Nestokojantis humoro jausmo, A. Tapinas pajuokavo, kad visa tai jis darąs dėl pensijos ir surimtėjęs pažėrė argumentus. Skaitymas, pasak jo, turi labai didelę įtaką žmogaus gyvenimui, jo karjerai. Skaitydamas žmogus gauna informaciją ir taip generuoja idėjas, kurios neišvengiamai jau artimiausioje ateityje bus ta valiuta, kuri garantuos geresnį uždarbį, karjerą, gyvenimą. Tai labai svarbu, nes tie žmones, kuriems dabar yra penkiolika, šešiolika metų, jei jie dabar ims skaityti knygas, ims šlifuoti savo protą, tai po dvidešimt metų, kai bus savo karjeros, galimybių pike, uždirbs daugiau, savo valstybei mokės didesnius mokesčius, ir dėl to, pasak A. Tapino, jo pensija bus didesnė. „Štai kur klasta visų šių susitikimų“, – pajuokaudamas baigė A. Tapinas. Jis džiaugėsi, kad pirmasis jo netradicinis romanas rado savo skaitytoją. Belieka tikėtis, kad ir „Maro diena“ bus populiari ne tik skaitančiųjų, bet ir neskaitančiųjų tarpe.

Milda Nekrašė,

vyresnioji bibliotekininkė