Joninių šventė, skirta etnografinių regionų metams, Micaičiuose

     2015 m. birželio 19 d. Micaičių kultūros namuose vyko Joninių šventė, skirta Etnografinių regionų metams.

     Šventė prasidėjo jungtinio Micaičių ir Pakumulšių folklorinio ansamblio daina „Eisiu, eisiu už kalnų“ (vadovės R. Andruškevičienė ir B. Lazdauskytė). Micaičių filialo kultūros namų meno vadovė Rita Andruškevičienė pristatė etnografinių regionų metų tikslus ir siekius. Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Micaičių filialo vyresnioji bibliotekininkė Ona Ščipokienė ir bibliotekos skaitytojas Gediminas Ščipokas supažindino susirinkusius su Micaičių istorija, Micaičių kraštą išgarsinusiais ir garsinančiais žmonėmis. Vienas jų – keramikas, pirmasis Lietuvos puodžių karalius Jonas Paulauskas, gyvenęs Vaitkaičiuose. Jo dirbtuvėse mokėsi puodžiai Antanas Vitkauskas, Bronius Radeckas. Daugelis Micaičių, Akmenaičių, Čiuinių, Likučių, Urkuvėnų ir kitų aplinkinių kaimų gyventojų, skaitydami rašytojo Apolinaro Čepulio knygą „Likimo upė“, atpažįsta save, nors vardai knygoje ir pakeisti. Knygoje žemaičių, kuršėniškių tarme detaliai pavaizduotas kaimo gyvenimas, buities epizodai, žmonių gyvenimo vingiai, jų likimai. Micaičiai gali didžiuotis ir turėdami verbų rišėją, tautodailininkę Audronę Vaitiekūnienę. O koks kaimas be etnografinių dainų. Gražios dainavimo tradicijos išlaikytos ir Micaičiuose. Etnografinio ansamblio pradininkės  buvo seserys Venskutės: Stefa Kudrickienė, Juzefa Koverienė, Jadvyga Vaitkienė, jų kaimynė Bronė Čepulienė. Bronė Čepulienė, rašytojo Apolinaro Čepulio teta, yra sukūrusi dainą apie Akmenaičių kaimą. Ji dainavo ir kūrė dainas visą gyvenimą. Nukeliant vienkiemius, Akmenaičių kaimo nebeliko, o būta 24 sodybų. Paminėti tik keletas įžymių žmonių. Etnografinis palikimas yra kiekvieno mūsų savasties dalis, mūsų buitis, papročiai, kultūros ypatybės.
   Bibliotekininkė Ona Ščipokienė parengė fotografijų parodą „Jonas Paulauskas – pirmasis Lietuvos puodžių karalius“, kurioje renginio dalyviai galėjo pamatyti sustabdytas akimirkas iš keramiko Jono Paulausko gyvenimo.
    Micaičių kultūros namų dramos kolektyvo dalyvės Janina Žendikienė ir Angelė Širvinskienė parodė vaizdelį iš Romualdo Granausko romano „Gyvenimas po klevu“. Micaičių gyventoja devynmetė Gabija Brikytė papasakojo dvi pamokančias pasakas žemaičių tarme. Toliau skambėjo jungtinio Micaičių ir Pakumulšių folklorinio ansamblio dainos: „Sužvinga kyme žirgelis“, „Aš padorus kavalierius“, „Tykus, tykus vakarėlis“, šokamas ratelis „Man patinka visos gėlės“. Jonams ir Janinoms uždėti vainikai, jiems skirta ir daina „Žalias gojus birštvynelis“.  Prie įžiebto laužo visus linksmino Bazilionų filialo Bubių liaudiškos muzikos kapela „Dubysa“ (vadovas Vaclovas Dauskurdis) ir vokalinės grupės vadovė Alma Vyšniauskienė. Šventės dalyviai smagiai šoko, suko ratelius, dainavo savo regionui būdingas dainas, o susėdus prie kavos puodelio aptarinėjo šventę.

Ona Ščipokienė,
Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Micaičių filialo vyresnioji bibliotekininkė