Ukriniškiai susipažino su kaimo istorija ir mokėsi tošininkystės amato

2015 m. rugsėjo 16 d. Ukrinuose vyko Mažeikių rajono savivaldybės finansuojamo projekto „Gimtinė mana – Ukrinai. Pažink ir brangink“ renginiai. Projektą rengė ir įgyvendino Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ukrinų filialas.

 „Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjom, yra mūsų. Vadinam jį Lietuva ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų“, – šiais gražiais poeto Justino Marcinkevičius žodžiais pradėjome su vaikais edukacinę išvyką po savo gimtuosius Ukrinus. Eidami kaimo gatvėmis, prisiminėme šios vietovės istoriją, čia gyvenusius žmones, kurioje vietoje buvo karčema, pirmoji pašto agentūra ir kaip tuo metu sunkiai paštininko ir telefonisto pareigas ėjo J. Šetkus, nes kaime buvo tik vienas telefonas. Vaikai sužinojo, kad prie Varduvos upės, kur dabar einame maudytis, anksčiau buvo didelis malūnas ir jau 1942 m. veikė maža elektros stotis, tiekusi kaimui apšvietimą. Aplankėme Ukrinų stačiatikių kapinaites, kuriose palaidoti 19 a. pabaigoje gyvenę rusų tautybės žmonės. Maro kapinaitėse sužinojome, kad 18 a. pirmoje pusėje Ukrinuose siautė maras ir išmirė dauguma gyventojų.
 Išvykos dalyvius sugraudino kapinaitėse esančios koplytėlės atsiradimo istorija. Sustoję prie akmenskaldžio Stepono Gailevičiaus namo, vaikai klausėsi pasakojamos jo biografijos, o skulptoriaus darbus apžiūrėjome kapinėse.
Pavargę, bet pilni gerų emocijų ir istorinių žinių, atėjome į kultūros namus, kuriuose vyko antroji renginio dalis. Su senuoju Lietuvos amatu – tošininkyste supažindino muziejininkė Raimonda Ramanauskienė. Ji parodė atsivežtus gaminius iš tošies, kurie susirinkusius vaikus ir vyresniuosius ukriniškius nustebino savo gausa ir paskirtimi: papuošalai, ūkiui ir žvejybai skirti rakandai, įvairios dėžutės ir kt. Tošininkė papasakojo šio amato ir tošies gaminių atsiradimo istoriją ir pasiūlė pabandyti patiems ką nors pasidaryti. Visi dalyviai aktyviai kibo į darbą: kas panoro turėti knygai skirtuką, kas švilpynę, papuošalą, o vyresniosios dalyvės gamino plaušinę ir masažuoklius. Visi džiaugėsi, kad galėjo ne tik pabandyti dirbti su tošimi, bet pasidaryti kažką sau. Ypač patenkintos buvo močiutės, kurios pasigamintais masažuokliais nieko nelaukdamos masažavosi rankas.
Renginio dalyviai linksmai, naudingai praleido laiką, sužinojo kaimo istoriją, aplankė žymias vietas, todėl manau, kad projekto tikslą – saugoti ir populiarinti kaimo istoriją ir kultūrinį palikimą – pasiekėme.

Valda Muravjovienė 

Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Ukrinų filialo vyresnioji bibliotekininkė 

Nuotraukos Agnės Muravjovaitės ir Jurgitos Paulauskaitės