Lapkričio
11–12 d. Joniškio rajono Jono Avyžiaus
viešoji biblioteka surengė dvi konferencijas, skirtas Etnografinių regionų
metams, iš etnoliteratūrinių renginių ciklo pagal projektą „Pasisemkim
savasties iš tautos lobyno“, kurį
dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Lapkričio 11-ąją Skaistgirio kultūros namuose įvyko konferencija „Kraštotyros ekspedicijos
Skaistgiryje pėdsakais“.
Konferenciją atidarė ir įžanginį žodį tarė Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja, projekto vadovė Violeta Vilčiauskienė. Rugsėjo pradžioje Skaistgirio apylinkėse kartu su bendruomenės nariais ir projekto dalyviais surengta kraštotyros ekspedicija, kurios metu aplankyti ir fotografijose, filmuotoje medžiagoje fiksuoti Skaistgirio kapinėse, kaimuose, pakelėse, sodybose esantys mažosios architektūros objektai: kryžiai, rūpintojėliai, koplytstulpiai, stogastulpiai. Pasakojimais ir prisiminimais dalijosi objektų atsiradimą ar jų kilmę menantys žmonės, juos sukūrę medžio ir kalvystės meistrai, kryždirbiai.
Filmuotos medžiagos pagrindu sukurtas filmas „Amžini tik laike. Skaistgirio apylinkių mažosios architektūros paveldo takais“. Nufilmuota 32 mažosios architektūros objektai, pasakojimais ir prisiminimais pasidalijo 15 žmonių. Konferencijoje filmas pristatytas skaistgiriečiams. Idėja įamžinti, aprašyti Skaistgirio mažosios architektūros paveldą kilo iš pačios bendruomenės, kultūros darbuotojų. Apie sumanymo įgyvendinimą pasakojo Skaistgirio seniūnaitė, ekspedicijos vedlė ir viena iš filmo scenarijaus autorių skaistgirietė Vida Urbonienė. Ji taip pat iš ekspedicijos metu nufotografuotų objektų parengė fotografijų parodą „Fotožvilgsnis į Skaistgirio mažosios architektūros paveldo objektus“, kuri papildo ir patikslina filmuotoje medžiagoje užfiksuotą medžiagą.
Pranešimą „Šiaurės Lietuvos mažosios architektūros savitumai“ skaitė Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė. Etnografijos specialistė pasidalijo informacija apie „Aušros“ muziejuje saugomą ankstesnių Skaistgirio ekspedicijų, dargi 1931-39 m., surinktą medžiagą, pasakojo apie kryžių, koplytstulpių, koplytėlių medžiuose statymo tradicijas. S.Milvidienė vertino šiais laikais atsiradusią itin gražią tradiciją – koplytstulpius, kryžius statyti buvusių sodybų, išnykusių kaimų vietose. Anksčiau surinktoje medžiagoje dažniausiai sutinkamas Reibinių kaimas. Įdomu tai, kad ir gūdžiu sovietiniu laikotarpiu (apie 1964 m.) randama užfiksuotų duomenų apie Skaistgirio apylinkėse veikiančias ir uždarytas kapines ir tuos duomenis pateikusias – vykdomojo komiteto darbuotoją Eriką Urbaitę, bibliotekos vedėją Valę Tautvaišienę.
S. Milvidienė džiaugėsi Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos projektui skirtų lėšų tikslingu panaudojimu, vertino šios ekspedicijos metu surinktos vaizdinės ir filmuotos medžiagos išliekamąją vertę ne tik dabarties žmonėms, bet ir ateinančioms kartoms.
Gražiomis mintimis ir šilta padėka apie filmą, Skaistgirio bibliotekininkių indėlį pasidalijo skaistgirietės – buvusi mokytoja Tamara Lukočienė ir Angelė Vaitekūnaitė.
Lapkričio 12 d. Joniškio Raudonojoje sinagogoje įvyko konferencija „Etninė kultūra ir tautinis paveldas laiko tėkmėje“.
Rajono Etninės kultūros globos tarybos kvietimu konferencijoje dalyvavusi viešnia iš Valmieros (Latvija) – istorikė, muziejininkė, Valmieros lietuvių kultūros draugijos pirmininkė Regina Valtenberga skaitė pranešimą „Mūsų palikimas baltų pasaulėžiūros akimis“. Ji pasakojo ir filosofiškai visus kvietė pamąstyti apie laiko tėkmę. „Viskas, kas vyksta Visatoje yra laiko tėkmės atspindys. Laikas mus laiko, išlaiko, palaiko. Kiekviename žemės lopinėly laikas atsiskleidžia savaip,– apie baltų kultūros svarbą ir dvasinę prigimtį kalbėjo R.Valtenberga.– Laikas sukūrė lietuvius ir latvius kilniai misijai– išlaikyti Žemės gyvastį, davė mums kalbą – archainę, mokslišką, kurią reikia saugoti. . Laiko ir amžinybės tema itin svarbi latvių folklore, tai ryšku latvių epe „.Lačplėsis“. Pasak R.Valtenbergos, laiko raštai ir ženklai išreikšti ir tautinėse juostose, audiniuose.
Konferenciją atidarė ir įžanginį žodį tarė Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja, projekto vadovė Violeta Vilčiauskienė. Rugsėjo pradžioje Skaistgirio apylinkėse kartu su bendruomenės nariais ir projekto dalyviais surengta kraštotyros ekspedicija, kurios metu aplankyti ir fotografijose, filmuotoje medžiagoje fiksuoti Skaistgirio kapinėse, kaimuose, pakelėse, sodybose esantys mažosios architektūros objektai: kryžiai, rūpintojėliai, koplytstulpiai, stogastulpiai. Pasakojimais ir prisiminimais dalijosi objektų atsiradimą ar jų kilmę menantys žmonės, juos sukūrę medžio ir kalvystės meistrai, kryždirbiai.
Filmuotos medžiagos pagrindu sukurtas filmas „Amžini tik laike. Skaistgirio apylinkių mažosios architektūros paveldo takais“. Nufilmuota 32 mažosios architektūros objektai, pasakojimais ir prisiminimais pasidalijo 15 žmonių. Konferencijoje filmas pristatytas skaistgiriečiams. Idėja įamžinti, aprašyti Skaistgirio mažosios architektūros paveldą kilo iš pačios bendruomenės, kultūros darbuotojų. Apie sumanymo įgyvendinimą pasakojo Skaistgirio seniūnaitė, ekspedicijos vedlė ir viena iš filmo scenarijaus autorių skaistgirietė Vida Urbonienė. Ji taip pat iš ekspedicijos metu nufotografuotų objektų parengė fotografijų parodą „Fotožvilgsnis į Skaistgirio mažosios architektūros paveldo objektus“, kuri papildo ir patikslina filmuotoje medžiagoje užfiksuotą medžiagą.
Pranešimą „Šiaurės Lietuvos mažosios architektūros savitumai“ skaitė Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė. Etnografijos specialistė pasidalijo informacija apie „Aušros“ muziejuje saugomą ankstesnių Skaistgirio ekspedicijų, dargi 1931-39 m., surinktą medžiagą, pasakojo apie kryžių, koplytstulpių, koplytėlių medžiuose statymo tradicijas. S.Milvidienė vertino šiais laikais atsiradusią itin gražią tradiciją – koplytstulpius, kryžius statyti buvusių sodybų, išnykusių kaimų vietose. Anksčiau surinktoje medžiagoje dažniausiai sutinkamas Reibinių kaimas. Įdomu tai, kad ir gūdžiu sovietiniu laikotarpiu (apie 1964 m.) randama užfiksuotų duomenų apie Skaistgirio apylinkėse veikiančias ir uždarytas kapines ir tuos duomenis pateikusias – vykdomojo komiteto darbuotoją Eriką Urbaitę, bibliotekos vedėją Valę Tautvaišienę.
S. Milvidienė džiaugėsi Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos projektui skirtų lėšų tikslingu panaudojimu, vertino šios ekspedicijos metu surinktos vaizdinės ir filmuotos medžiagos išliekamąją vertę ne tik dabarties žmonėms, bet ir ateinančioms kartoms.
Gražiomis mintimis ir šilta padėka apie filmą, Skaistgirio bibliotekininkių indėlį pasidalijo skaistgirietės – buvusi mokytoja Tamara Lukočienė ir Angelė Vaitekūnaitė.
Lapkričio 12 d. Joniškio Raudonojoje sinagogoje įvyko konferencija „Etninė kultūra ir tautinis paveldas laiko tėkmėje“.
Rajono Etninės kultūros globos tarybos kvietimu konferencijoje dalyvavusi viešnia iš Valmieros (Latvija) – istorikė, muziejininkė, Valmieros lietuvių kultūros draugijos pirmininkė Regina Valtenberga skaitė pranešimą „Mūsų palikimas baltų pasaulėžiūros akimis“. Ji pasakojo ir filosofiškai visus kvietė pamąstyti apie laiko tėkmę. „Viskas, kas vyksta Visatoje yra laiko tėkmės atspindys. Laikas mus laiko, išlaiko, palaiko. Kiekviename žemės lopinėly laikas atsiskleidžia savaip,– apie baltų kultūros svarbą ir dvasinę prigimtį kalbėjo R.Valtenberga.– Laikas sukūrė lietuvius ir latvius kilniai misijai– išlaikyti Žemės gyvastį, davė mums kalbą – archainę, mokslišką, kurią reikia saugoti. . Laiko ir amžinybės tema itin svarbi latvių folklore, tai ryšku latvių epe „.Lačplėsis“. Pasak R.Valtenbergos, laiko raštai ir ženklai išreikšti ir tautinėse juostose, audiniuose.
Viešnios
filosofines mintis apie baltų tautų kultūrą ir dvasinius ryšius pratęsė Mato
Slančiausko progimnazijos mokytoja, tautodailininkė Ugnė Vaineikienė pranešime
„Juostos reikšmė žmogaus gyvenime“. „Turistui Lietuvą simbolizuoja gintaras,
rūpintojėlis ir juostos“, -savo pasakojimą pradėjo Ugnė, vėliau įdomiai
perėjusi prie pasakojimo apie juostų apeiginę ir magišką reikšmę. Juosta
būdinga visoms tautoms, tai tarsi dvasinės apsaugos priemonė. Tai
gyvybingiausia paveldo rūšis, lydinti žmogų nuo gimimo iki mirties. Juostomis,
saugant nuo blogio, apjuosiami vaikai
per krikštynas, juostų pilnos vestuvių apeigos, su juostomis palydime
artimuosius Amžinybėn, apeiginę prasmę turi ir dovanų aprišimas juostomis
juostelėmis.
Konferencijos dalyviams U. Vaineikienė pristatė gausią savo vytinių juostų kolekciją. Tautodailininkės juostos yra įvertintos tautinio paveldo sertifikatu.
„Tautinis paveldas – nacionalinės kultūros dalis, o lėlės–amžių žaislas,“– taip pranešimą „Tautinio paveldo atspindys – lėlės“ pradėjo tautodailininkė Aušra Petrauskienė. Lėlių namus Žagarėje įkūrusi pedagogė, lėlininkė A.Petrauskienė kalbėjo apie savo pomėgį ir amatą, vaizdžiai pasakojo apie žmones, atvedusius ją į lėlininkystę – nuo močiutės iki Žagarės moterų, bendraminčius, padėjusius parengti knygą „Miestelis, kuriame gyvena lėlės“.
Lėlėse atsispindi tautiniai drabužiai, todėl pranešėja apžvelgė ir pagrindinius tautinio rūbo akcentus. Konferencijos pabaigoje A.Petrauskienė surengė edukacinį užsiėmimą, kuriame norinčios moterys galėjo pasidaryti tautišką lėlytę.
Konferencijose dalyvavo per 100 žmonių.
Konferencijos dalyviams U. Vaineikienė pristatė gausią savo vytinių juostų kolekciją. Tautodailininkės juostos yra įvertintos tautinio paveldo sertifikatu.
„Tautinis paveldas – nacionalinės kultūros dalis, o lėlės–amžių žaislas,“– taip pranešimą „Tautinio paveldo atspindys – lėlės“ pradėjo tautodailininkė Aušra Petrauskienė. Lėlių namus Žagarėje įkūrusi pedagogė, lėlininkė A.Petrauskienė kalbėjo apie savo pomėgį ir amatą, vaizdžiai pasakojo apie žmones, atvedusius ją į lėlininkystę – nuo močiutės iki Žagarės moterų, bendraminčius, padėjusius parengti knygą „Miestelis, kuriame gyvena lėlės“.
Lėlėse atsispindi tautiniai drabužiai, todėl pranešėja apžvelgė ir pagrindinius tautinio rūbo akcentus. Konferencijos pabaigoje A.Petrauskienė surengė edukacinį užsiėmimą, kuriame norinčios moterys galėjo pasidaryti tautišką lėlytę.
Konferencijose dalyvavo per 100 žmonių.
Violeta
Vilčiauskienė, Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos
direktorės pavaduotoja, projekto vadovė
direktorės pavaduotoja, projekto vadovė
pristatymas Skaistgirio kultūros namuose
Apie Šiaurės Lietuvos mažosios architektūros savitumus konferencijoje kalba Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė
Skaistgiriečiai apžiūri fotografijų parodą „Fotožvilgsnis į Skaistgirio mažosios
architektūros paveldo objektus“
architektūros paveldo objektus“
Konferencijos Skaistgiryje klausytojai
Konferencijoje „Etninė kultūra ir tautinis paveldas laiko tėkmėje“ pranešimą skaito istorikė, muziejininkė, Valmieros (Latvija) lietuvių kultūros draugijos pirmininkė Regina Valtenberga
Pranešimą „Juostos reikšmė žmogaus gyvenime“ skaito ir vytinių juostų kolekciją
pristato tautodailininkė Ugnė Vaineikienė
pristato tautodailininkė Ugnė Vaineikienė
Joniškio krašto tautodailininkė, lėlininkė Aušra Petrauskienė konferencijoje pristato
pranešimą „Tautinio paveldo atspindys– lėlės“
pranešimą „Tautinio paveldo atspindys– lėlės“
Joniškio krašto tautodailininkė, lėlininkė Aušra Petrauskienė konferencijoje pristato
pranešimą „Tautinio paveldo atspindys– lėlės“
pranešimą „Tautinio paveldo atspindys– lėlės“
Konferencijos Joniškyje klausytojai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą