Skaičiuojant paskutines dienas iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio, Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje
bibliotekoje 2018 m. vasario 6 d. vyko susitikimas su antropologe, etnologe
Elena Bradūnaite-Aglinskiene. Prisimintas iškilus poetas, publicistas,
poezijos antologijos „Žemė“ sudarytojas, kultūros žurnalų redaktorius, Amerikos
lietuvių bendruomenės šviesulys, lietuvybės puoselėtojas Kazys Bradūnas, kurio
100-ąsias gimimo metines minėjome praėjusiais metais.
Pasak E.
Bradūnaitės-Aglinskienės, jos tėvas K. Bradūnas lietuvių tautą matė besilaikančią
ant trijų kertinių polių: išmintingą, sąžiningą valdžią simbolizuoja Gediminas,
pagarbą žemei, darbui, kalbai – Kristijonas Donelaitis, kūrybos,
praturtinančios asmenybę, simboliu jam buvo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Ketvirtuoju poliumi K. Bradūnas laikė kiekvieną lietuvį.
Gilų pėdsaką
K. Bradūno gyvenime paliko studijų metais užsimezgusi draugystė su poetu
Vytautu Mačerniu, rašytojais, literatūros kritikais Broniumi Krivicku ir Mamertu
Indriliūnu. Deja,
visi šie talentingi jaunuoliai anksti iškeliavo Amžinybėn: V. Mačernis žuvo nuo atsitiktinės artilerijos sviedinio skeveldros,
B. Krivickas ir M. Indriliūnas – kovodami
partizaninį karą prieš sovietinius okupantus. E. Bradūnaitė-Aglinskienė
sakė, kad šių iškilių asmenybių atminimas K. Bradūnui visą gyvenimą buvo tarsi
įkvėpimo šaltinis tiek kūryboje, tiek dirbant lietuvybės išsaugojimo labui.
K. Bradūnas su žmona
Kazimiera savo vaikams sugebėjo įskiepyti mintį, kad žmogui nereikia daug
materialinių dalykų. Daug svarbesnis yra dvasinis turtas, savo istorijos,
tautosakos žinojimas, galimybė kalbėti gimtąja kalba, tad grįždami į Lietuvą
1994 m. Bradūnai parsivežė tik knygas, paveikslus ir laiškus.
Baigiantis susitikimui
viešnia paaiškino, kaip ji pati ir rašytojas K. Bradūnas yra susijęs su mūsų
kraštu. Pasak E. Bradūnaitės-Aglinskienės, lankydamasi lietuvių emigrantų,
išvykusių į JAV po Pirmojo pasaulinio karo, namuose matydavo paveikslus su
Kražių skerdynių vaizdais, o pats K. Bradūnas artimai bendravo su Kelmėje
gimusiu rašytoju Icchoku Meru. Jo laiškų kopijas E. Bradūnaitė-Aglinskienė
padovanojo bibliotekai.
Virginijos Navikienės inf.
Rolando Kančausko nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą