Puslapiai

2019 m. gruodžio 3 d., antradienis

Lietuvos Garbės kraštotyrininkas Ignas Valantis

Kilnų ir tautos savimonei nepaprastai reikalingą darbą atlieka metraštininkai, fiksuojantys praeities ir dabarties įvykius, prikeliantys iš užmaršties atmintinus vardus. Vieni istorikai nedaug tenuveiktų, jei neturėtų gausaus būrio talkininkų visuomenininkų, kuriuos paprastai vadiname kraštotyrininkais.
Lietuvos Garbės kraštotyrininkas Ignas Valantis straipsniuose, kaimų aprašymuose irgi retai pamini save – nebent pridurdamas, kad pats tą ar kitą asmenį pažino, kad buvo kurio nors įvykio liudininkas.
Ignas Valantis gimė ir augo Kinkupių kaime, rytiniame buvusio Papilės valsčiaus pakraštyje. Lankė ir 1947 m. baigė Kinkių pradinę mokyklą, paskui iki 1951 metų mokėsi Papilės progimnazijoje ir vidurinėje mokykloje.
Nuo jaunų dienų kraštietį lydi ir bibliofilija – senų, retų knygų kolekcionavimas. Gerbiamo Igno Valančiaus namuose daugybė grožinės literatūros, istorinių ir mokslinių knygų. Knygų kolekcionieriui svarbu ne tik knygą įsigyti, bet ir kuo daugiau sužinoti apie ją bei autorių, atsekti jos kelią. Jis yra surengęs ne vieną retų leidinių iš savo bibliotekos parodą Viešojoje bibliotekoje ir kitur.
Teisus buvo prancūzų rašytojas Antuanas Sent Egziuperi, sakydamas, jog visi mes ateiname iš savo vaikystės. Gerbiamas Ignas augo gausioje, tačiau šviesioje šeimoje. Tėvelis mokėjo groti smuiku bei armonika. Dėdė Juozas įpratino skaityti žurnalus ir senas knygas, pergyvenusias karą bei okupacijas. Nuo penkerių metų Ignas tapo giminės „raštininku“ ir neužmiršo dėdės priesako aprašyti gimtąjį kaimą. Gerbiamam Ignui Valančiui, jo sumanymams, kraštotyros rinkimui pritardavo  jau anapilin išėjusi jo žmona Aldona.
Sugrįžęs ir apsistojęs Naujojoje Akmenėje, Ignas Valantis atsidavė kraštotyrai, reikalaujančiai didelio atidumo, kantrybės, išmanymo.
Susirašinėjo su įvairių valstybių žmonėmis, rinko senus ir retus spaudinius, kaupia žinias apie Kinkių, Kinkupių ir kitas apylinkes, inicijavo Kinkių ir Šventupių kaimų kapinių sutvarkymą, suorganizavo šių kaimų bendruomenių susitikimus. Surinko biografines žinias ir surengė aviatoriaus Vaclovo Tomkevičiaus atminimo pagerbimo renginį, 1944 gruodį Kinkių apylinkėse įvykusio partizanų mūšio su sovietine kariuomene įamžinimą. Savo tyrimų medžiagos pateikė monografijai „Papilė“. Nuo 2011 m. – Lietuvos Garbės kraštotyrininkas, 2013 apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“. Apie kraštotyrininką Igną Valantį straipsnį yra parašęs žurnalistas, kraštotyrininkas Leopoldas Rozga.
Vykusiame Akmenės rajono savivaldybės mero padėkos vakare garbingas apdovanojimas įteiktas kraštotyrininkui Ignui Valančiui, kurį įteikė Gerbiamas meras Vitalijus Mitrofanovas. Kraštotyrininką pristatė ir apie jo kilnius darbus kalbėjo Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė. Renginio vedėjas Romualdas Juzukonis paskelbė garbingo apdovanojimo nominantą.

Viešosios bibliotekos direktorės Z. Sinkevičienės nuotr.
J. Vapsvos nuotr.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą